Paragripas yra virusas, pažeidžiantis žmogaus viršutinius ir apatinius kvėpavimo takus. Tai gali pasireikšti kaip peršalimas arba sukelti rimtesnę ligą, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Keturių tipų žmogaus paragripo virusai (ŽPI) sukelia skirtingus simptomus. Jie lengvai plinta per kvėpavimo takų sekretą ir dažniausiai pasireiškia vaikams iki 5 metų. Pasikartojančios infekcijos yra dažnos, tačiau dažniausiai ne tokios sunkios.
ŽPV infekcija atsiranda, kai virusas patenka į organizmą per burną, nosį ar akis po to, kai buvo paimtas nuo užteršto paviršiaus. Užkrėsti lašeliai, patekę į orą čiaudėjimo ar kosulio priepuolių metu, taip pat prisideda prie šios ligos plitimo. Virusas gali išlikti aktyvus ore iki valandos, o ant paviršių – kelias valandas.
Simptomai skiriasi priklausomai nuo to, kokio tipo ŽPV sukelia infekciją. ŽPV-1 ir ŽPV-2 dažniausiai sukelia kruopų požymius, tokius kaip lojantis kosulys. ŽPV-3 dažnai sukelia apatinių kvėpavimo takų ligų, tokių kaip bronchiolitas ir pneumonija, simptomus. Kiti paragripo požymiai yra sloga, gerklės skausmas, karščiavimas ir dirglumas.
ŽPV diagnozė gali būti atlikta iš nosies tamponų, kraujo tyrimo ir krūtinės ląstos rentgeno spindulių. Manoma, kad daugelis paragripo atvejų, kai pasireiškia tik peršalimo simptomai, nepastebimi, nes simptomai yra tokie lengvi. Diagnozė paprastai atliekama sunkesniais atvejais.
ŽPV gydymas priklauso nuo ligos sunkumo ir paciento jauno amžiaus. Tai virusinė infekcija, todėl antibiotikai neskiriami. Lengvais atvejais simptomai gali būti gydomi lovos režimu, drėkintuvu ir nereceptiniais vaistais nuo skausmo, kurie padeda sumažinti karščiavimą.
ŽPV-1 ir ŽPV-2 protrūkiai paprastai įvyksta nelyginių metų rudenį, nors kartais ŽPV-2 pasireiškia kasmet. ŽPV-3 protrūkiai dažniausiai įvyksta kiekvienų metų pavasarį ir vasaros pradžioje. ŽPV-4 protrūkiai yra reti.
Didžiausia paragripo komplikacijų rizika yra kūdikiams ir vaikams iki 2 metų, vyresnio amžiaus žmonėms ir žmonėms, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Pediatrai rekomenduoja paskambinti arba atvesti vaikus, kai pasireiškia krumplio simptomai arba stiprus, užkimštas kosulys. Kai kuriais ŽPV atvejais reikia hospitalizuoti, jei atsiranda gyvybei pavojinga komplikacija.
Nuo 2010 m. nėra vakcinos nuo paragripo. Viruso galima išvengti dažnai plaunant rankas ir vengiant kontakto su sergančiaisiais. Sergantys vaikai turi būti laikomi namuose iš mokyklos ar darželio.