Paranoidinė šizofrenija yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi kliedesiai ir klausos haliucinacijos. Tai lėtinė liga, o gydymo galimybė yra prieštaringa. Vyrams, sergantiems paranoidine šizofrenija, simptomai dažniausiai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje ar dvidešimties metų pradžioje, o moterims – dvidešimties ar trisdešimties metų pradžioje. Daugelis žmonių, sergančių paranoidine šizofrenija, bent iš dalies pasveiksta, tačiau dauguma, jei ne visi, diagnozuoti žmonės, tam tikru mastu susiduria su šia liga visą gyvenimą.
Paranoidinė šizofrenija yra vienas šizofrenijos potipių, kiti yra katatoniški, neorganizuoti ir nediferencijuoti. Paranoidinė šizofrenija taip pavadinta, nes pacientą kankina paranoja arba neracionalus jausmas, kad ji yra persekiojama ar kitaip gresia pavojus. Paranoidinės šizofrenijos simptomai bendrai vadinami psichoze. Liga diagnozuojama stebint simptomus.
Kliedesiai iš esmės yra įsitikinimai apie pasaulį, kurių beveik niekas kitas paciento kultūroje neturi. Kaip paaiškinta pirmiau, tai dažnai pasireiškia persekiojimo jausmais. Pavyzdžiui, paranojiškas šizofrenikas gali manyti, kad jis yra nuolat stebimas vyriausybės ir kad jie gali skaityti jo mintis. Kliedesiai taip pat gali pasireikšti grandioziniais įsitikinimais, kai pacientas tiki turįs antžmogiškų sugebėjimų ar žinomos tapatybės. Kitas tipiškas simptomas – klausos haliucinacijos – tai garsų, kurių niekas kitas negirdi, suvokimas, dažnai – balsai.
Ankstyvieji paranoidinės šizofrenijos simptomai yra ne tokie sunkūs ir gali apimti nerimą ir socialinį atsiribojimą. Kai kuriems pacientams be įspėjimo atsiranda psichoziniai simptomai, vadinami ūminiais, o ne palaipsniui. Kiti simptomai, susiję su sutrikimu, yra netvarkingas mąstymas, neracionalus elgesys, netinkama emocinė išraiška, susilpnėjęs gebėjimas bendrauti su kitais ir fizinis nejudrumas arba per didelis mobilumas be tikslo.
Paranoidinė šizofrenija gydoma antipsichoziniais vaistais, psichoterapija pacientui ir jo šeimai, profesinių ir socialinių įgūdžių lavinimas. Hospitalizacija gali būti naudinga, jei reikia, trumpalaikė arba ilgalaikė. Labai svarbu, kad šeima ir draugai, kai tik įmanoma, dalyvautų įveikimo procese, nes dėl pačios ligos pacientui sunku tęsti gydymo kursą be pagalbos. Tokios organizacijos kaip Nacionalinis šizofrenijos fondas ir Nacionalinis psichikos ligų aljansas rengia paramos grupes paranojiškiems šizofrenikams ir jų šeimai bei draugams.