Būti paranoju reiškia turėti didelę baimę ar nerimą dėl kažko. Turėti kliedesių reiškia tikėti kažkuo, kas netiesa ir galbūt nerealu. Kartu paėmus, paranojiški kliedesiai sukelia baimę ar nerimą, sustiprintą jaustis / tikint klaidingais dalykais. Dažnai manoma, kad šie kliedesiai būdingi tik tokioms ligoms kaip šizofrenija, tačiau gali pasireikšti ir kitos sąlygos. Dažniausios su šiuo simptomu susijusios ligos yra šizofrenija, paranojinis asmenybės sutrikimas, kliedesinis sutrikimas ir I tipo bipolinis sutrikimas, dėl kurių tokie simptomai gali pasireikšti nuotaikų kaitos metu.
Keletas paranojos pavyzdžių: kai žmonės mano, kad kiti, įskaitant vyriausybines agentūras ar nežemiškus žmones, bando jiems pakenkti; kad žmonės reguliariai kalba apie juos blogus dalykus už nugaros; kad kiti žmonės bando juos apgauti; arba kad konkretus asmuo tyčia juos žaloja tokiu elgesiu kaip neištikimybė. Šios kliedesinės pozicijos egzistuoja nepaisant pakartotinių priešingų įrodymų. Nors gali būti, kad toks elgesys gali būti tikras – pavyzdžiui, asmens sutuoktinis gali apgaudinėti – paranojiško žmogaus įsitikinimas neturi jokio realaus pagrindo.
Paranojiniai kliedesiai gali paskatinti žmones elgtis įvairiais savęs žalojančiais būdais. Pavyzdžiui, paranojiškas pavydas gali sugriauti santykius arba kažkas, manantis, kad ateiviai jam į burną implantavo sekiklį, gali ištraukti dantis, bandydamas jį pašalinti. Su kliedesiais gali pasireikšti ir kitos savybės, kurios labai apsunkina gyvenimą. Priklausomai nuo kitų esamų sąlygų, žmogus gali girdėti balsus, haliucinuoti, turėti papildomų fobijų arba dažniausiai gali visiškai neveikti. Nors dažnai tyčiojamasi, nes šie įsitikinimai gali atrodyti tokie svetimi, paranoja nėra pokštas ir gali sugriauti žmogaus galimybę gyventi normaliai.
Kaip šie kliedesiai gydomi, gali priklausyti nuo pagrindinės būklės. Daugeliu atvejų vaistai, vadinami antipsichoziniais vaistais, padeda sutramdyti juos ir kitus simptomus, pvz., haliucinacijas, kurių gali būti arba nebūti. Nuotaikos stabilizatoriai naudojami bipoliniam sutrikimui gydyti, kad būtų išvengta nuotaikų, galinčių sukelti paranoidines būsenas.
Taip pat reikalinga papildoma pagalba konsultuojant. Nors paranojiniai kliedesiai gali turėti biologinį komponentą, jie taip pat gali kilti iš trauminės patirties, kuri, apdorojus, padeda sukurti normalesnį mąstymą. Nė vienas gydymas ar vienas vaistas nėra tinkamas visiems atvejams, o norint atlikti reikšmingą darbą terapijoje, reikalingas nuo šių kliedesių kenčiančio žmogaus bendradarbiavimas.
Žmonės, kenčiantys nuo, jų manymu, paranoidinių kliedesių, gali norėti pradėti pasikalbėdami su psichiatru, kuris gali paskirti vaistus ir suteikti pradinį arba tęstinį gydymą. Jei kliedesiai yra tokie stiprūs, kad gali manyti, kad žmogus gali mirti arba susižaloti, jis turi nedelsdamas kreiptis į savo bendruomenės greitosios pagalbos ar greitosios medicinos pagalbos psichiatrijos tarnybas, kad gautų pagalbą. Žinoma, žmonės, kenčiantys nuo kliedesių, jais labai tiki ir gali nenorėti žengti šio žingsnio. Įtarus pavojų, draugams ar šeimos nariams patariama pabandyti padėti, pasikonsultavus su specialistais.