Paraumbilinė išvarža – tai pilvo turinio išsikišimas per bambą supančius raumenis. Ši būklė yra įgimta ir daugeliui pacientų nesukelia jokių sveikatos problemų. Norint išvengti komplikacijų ateityje, gali būti rekomenduojama atlikti įprastinę operaciją, o procedūra paprastai yra trumpa ir gana saugi. Pacientai, kurie nusprendžia netęsti operacijos, turėtų atidžiai stebėti paraumbilinės išvaržos vietą, ar neatsiranda komplikacijų.
Pacientams, sergantiems šia liga, pilvo sienelės raumenys yra silpni arba atskirti, todėl pilvo gleivinė gali prasiskverbti. Esant nesunkiai paraumbilinei išvaržai, išsikišimas gali apimti tik šiek tiek skysčio ir audinių. Didesnės išvaržos gali apimti žarnyno dalis, todėl padidėja pasmaugimo rizika, kai audinys susisuka, nutrūksta kraujo tiekimas ir jis miršta. Tai gali sukelti sunkių komplikacijų, tokių kaip peritonitas.
Paraumbilinė išvarža bus matoma kaip patinimas aplink bambos vietą. Jei jis pradeda augti arba pasidaro rausvas, švelnus ir karštas, tai yra ženklas, kad jis didėja ir pacientas gali jausti smaugimą. Chirurginis gydymas reikalingas kuo greičiau norint išspręsti problemą. Operacijos metu pacientams bus taikoma bendroji anestezija, kad chirurgas galėtų atidaryti išvaržą, atstumti pilvo turinį atgal, sumontuoti tinklelį, kad jie vėl nepasistumtų, ir uždaryti pjūvį.
Kai diagnozuojama paraumbilinė išvarža, gydytojas gali rekomenduoti ją gydyti. Taip išvengsite komplikacijų ateityje, nes išvarža bus pašalinta dar nespėjus išaugti ir pasmaugti. Tai taip pat gali išspręsti estetinius klausimus, nes išvaržos patinimas ir išsikišimas paprastai nėra patrauklūs, o pacientai po operacijos gali jaustis patogiau. Kadangi ši būklė paprastai diagnozuojama kūdikystėje, tėvai prieš priimdami sprendimą turės įvertinti operacijos riziką ir naudą.
Kaip ir kitos išvaržos, paraumbiline išvarža gali labai greitai išsivystyti rimtų komplikacijų. Kyla pasmaugimo ar plyšimo pavojus, galintis prisidėti prie žarnyno infekcijos išsivystymo. Gydydamas pacientas gali pasveikti, tačiau gali būti, kad bus atlikta nuolatinių gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, koreguojama mityba, kad būtų kompensuojamas dalies žarnyno praradimas. Pacientams, kurie diagnozės nustatymo metu negydomi, svarbu, kad jie būtų gydomi, jei pasikeičia išvaržos savybės, nes tai gali būti naujų komplikacijų požymis.