Terminas „parko sistema“ vartojamas keliomis skirtingomis prasmėmis. Visos šios reikšmės apima natūralių erdvių skyrimą rekreaciniam naudojimui. Daugybė žmonių per visą istoriją parkus įkūrė poilsiui, pramogoms ir religiniams tikslams. Jie skiriasi nuo mažų formalių sodų, prižiūrimų miestuose visuomenės nariams, iki didžiulių laukinės viešosios žemės plotų Amerikos vakaruose.
Parko sistema gali reikšti tarpusavyje sujungtų žaliųjų erdvių tinklą miesto teritorijoje. Šios parkų sistemos apima atskirus įvairaus dydžio parkus, kurie yra susieti su takais, tiltais ir kitais prieigos būdais. Teoriškai dėl parkus jungiančių takų žmonės turėtų galėti vaikščioti per visą parkų sistemą nevažinėdami ar važiuoti viešuoju transportu iš vieno taško į kitą. Tokio tipo parkų sistemos vystėsi daugelyje miestų, kai vieni miestai augo aplink parkus, o kituose miestuose jas sąmoningai išdėstė miestų planuotojai, kuriems patiko idėja sukurti žaliąsias erdves, kuriomis galėtų džiaugtis visuomenė.
Parko sistema taip pat gali būti žalias kelias arba žalioji juosta. Šie parkai yra ištisiniai žemės plotai, kuriuos žmonės gali naudoti pėsčiomis, dviračiais ir arkliais. Žaliojo kelio atveju, o ne jungiant atskirus parkus, miestas skiria ilgą ir siaurą atvirą erdvę, kurioje taip pat yra takai, kuriais žmonės gali keliauti tarp įvairių miesto taškų. Žalieji takai gali būti integruoti į miesto planavimą arba gali būti vystomi po to, perimant nenaudojamą žemę.
Kitas parkų sistemos tipas yra valstybinės agentūros prižiūrima viešųjų parkų sistema. Šie parkai nėra fiziškai sujungti, tačiau juos visus prižiūri atitinkama vyriausybinė agentūra. Pavyzdys yra JAV nacionalinių parkų sistema – tinklas, apimantis 58 nacionalinius parkus. Kiekvienas parkas turi savo vietinius darbuotojus, tačiau yra finansuojamas vyriausybės ir yra saugomas įstatymų.
Parko sistemos tipas paprastai aiškus iš konteksto. Daugelyje regionų parkų kūrimas ir išsaugojimas tapo svarbiu planavimo ir plėtros aspektu, siekiant užtikrinti, kad žmonės savo bendruomenėse turėtų prieigą prie žaliųjų erdvių. Daugelio universitetų atlikti tyrimai rodo, kad galimybė reguliariai lankytis parke turi naudos psichinei sveikatai, o parkai taip pat naudingi ekologijai regionuose, kuriuose jie yra. Miestuose, kuriuose įrengtos didelės parkų sistemos, bendra temperatūra paprastai būna stabilesnė, oras švaresnis ir patiria mažiau potvynių bei kitų aplinkos problemų, nes jų parkuose yra šilumos šalinimo, drenažas ir oro valymas.