Parp arba PARP inhibitorius yra antineoplastinis vaistas, veikiantis trukdydamas vėžinių ląstelių DNR atstatymo procesui. Šios klasės vaistai gali būti naudojami atskirai arba kartu su kitais chemoterapiniais preparatais. 2011 m. parp inhibitoriai pirmiausia buvo tiriamieji vaistai, o mokslininkai tiria galimą jų pritaikymą laboratorijų ir klinikinių tyrimų aplinkoje. Ši vaistų klasė yra labai patraukli vėžio tyrinėtojams ir gydytojams, nes ji gali atakuoti vėžį nepažeisdama gretimų kūno ląstelių.
Poli(ADP-ribozės) polimerazė (PARP) yra fermentas, dalyvaujantis DNR atkūrimo procese. Kiekvieną kartą, kai ląstelės dauginasi ir dalijasi, kyla DNR pažeidimo rizika, kuri pašalinama naudojant įmontuotas remonto sistemas. Tam tikrų tipų navikai labai priklauso nuo parp fermento, kad atsistatytų. Šie navikai gali būti pažeidžiami, kai juos nukreipia agentai, skirti užfiksuoti fermentą. Parp inhibitorius trukdo šiam procesui, žudo vėžines ląsteles, todėl neįmanoma atkurti jų DNR. Negyvos ląstelės negali daugintis, o navikas nustos augti ir galiausiai pradės trauktis, kai ląstelės miršta.
Kai naudojamas vienas, parp inhibitorius gali užpulti vėžį nepažeisdamas ląstelių šalia vėžio, nes jis nėra skirtas sveikoms ląstelėms, o tik vėžio ląstelėms, kurios priklauso nuo parp DNR atstatymui. Jis taip pat gali būti naudojamas su kitu chemoterapiniu preparatu, nuvalant po kito vaisto, kad sunaikintų vėžines ląsteles, kurių pirmasis vaistas negali pasiekti. Kombinuotas gydymas gali būti labai veiksmingas gydant vėžį, puolant vėžį iš kelių pusių.
Parp inhibitorius nėra veiksmingas visų tipų vėžiui gydyti. Vėžio ląstelės yra labai įvairios, o kai kurios labai nepasikliauja šiuo fermentu DNR taisymui, todėl jos yra netinkamos šios klasės vaistų taikiniams. Šių vaistų tyrimai parodė, kad jie yra veiksmingi gydant kai kuriuos krūties vėžius, įskaitant krūties vėžį, kai nėra jautrumo kitiems įprastiems vaistų tikslams, pvz., žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptoriui 2 (HER-2).
Preliminarūs parp inhibitorių vaistų tyrimai parodė pažadą, todėl mokslininkai išreiškė jaudulį dėl galimo šių vaistų taikymo. Citotoksiškumo stoka sveikoms ląstelėms yra ypač svarbi vaistų nuo vėžio savybė. Daugelis chemoterapijos režimų vargina pacientus ir gali sukelti didelių komplikacijų bei šalutinių poveikių. Tai gali kelti pavojų pacientams, taip pat apsunkinti jiems paskirtą gydymą. Vaistai, galintys nukreipti tik į vėžines ląsteles ir palikti tik sveikas ląsteles, yra naujos kartos vaistai nuo vėžio.