Partnerystės apmokestinimas – tai verslo bendrijų apmokestinimas. Mokesčių įstatymai visame pasaulyje yra labai įvairūs, o daugelis šalių partnerystes tvarko skirtingai. Prieš ruošiantis keisti verslo struktūrą ar pateikiant mokesčius naujai reorganizuojamai įmonei, svarbu pasikonsultuoti su advokatu, kad įsitikintumėte, jog procedūra atlikta teisingai. Labiausiai paplitęs požiūris į partnerystės apmokestinimą yra perėjimo modelis, kai bendrija, kaip juridinis asmuo, nemoka mokesčių, o partneriai.
Kad ir kaip būtų organizuojamas mokesčių įstatymas, bendrijos privalo pateikti mokesčių deklaracijas, kuriose nurodomas pelnas, nuostoliai ir finansų judėjimas. Kai kuriose šalyse ši informacija naudojama siekiant nustatyti bendrijos mokestinę prievolę, kad būtų galima pamatyti, kiek pinigų ji skolinga. Kitose mokesčių deklaracija tampa bendrijos nariams siunčiamų pajamų ataskaitų, kuriose registruojamas jų verslo pelnas ir nuostoliai, pagrindu, o šią informaciją jie privalo įtraukti į savo asmenines mokesčių deklaracijas.
Jungtinės Valstijos yra pavyzdys šalies, kuri partnerystės apmokestinimui naudoja perėjimo sistemą. Įmonės dažnai kuria bendrijas, nes tai gali būti naudinga dėl teisinių ir mokesčių priežasčių. Finansinių deklaracijų reikalavimas užtikrina, kad partneriai negalės neįvertinti savo pajamų, kad išvengtų mokestinės prievolės; jei bendrija tam tikrais metais uždirbo daug, o narys teigia negaunantis pajamų, Vidaus pajamų tarnyba gali susipažinti su bendrijos mokesčių deklaracija ir panaudoti ją kaip pagrindą tirti partnerį dėl mokestinio sukčiavimo.
Įstatymai, susiję su partnerystės apmokestinimu, gali tapti sudėtingi. Prieš sudarydami partnerystę, žmonės paprastai susitinka su advokatu, kad aptartų, kokia partnerystė būtų geriausia teisiniu požiūriu, ir tuo pat metu gali aptarti mokesčių klausimus. Partnerystės mokesčių deklaracijos turi būti tikslios, su išsamia informacija apie visus finansinius dalykus, kad partneriai gautų atitinkamas deklaracijas savo mokesčių deklaracijoms. Jei yra skirtumų, pavyzdžiui, vienas partneris uždirba daug mažiau nei kiti, mokesčių institucijos norės paaiškinimo, kodėl taip yra, kad nustatytų, ar tai teisėta.
Didesnėje bendrijoje verslas gali turėti etatinį buhalterį, kuris tvarkys finansinius reikalus, o šis asmuo ruoš ir mokesčių formas. Kitos įmonės gali pasikviesti buhalterį, kuris pasirūpintų mokesčiais ir periodinėmis finansinėmis ataskaitomis, nes jos negali išlaikyti apskaitos darbuotojų ištisus metus. Buhalteris turėtų turėti patirties bendrijos apmokestinimo srityje, kad galėtų tiksliai parengti deklaracijas ir padidinti bendrijos bei jos narių mokesčių santaupas.