Pašalinis kintamasis yra nepriklausomas kintamasis, kuris gali sukelti eksperimento triukšmo arba pakreipti rezultatus, sutrikdydamas pasirinkto nepriklausomo kintamojo poveikį priklausomam kintamajam. Moksliniuose eksperimentuose kintamieji yra labai kontroliuojami, tačiau švelnesniuose moksluose, pavyzdžiui, eksperimentinėje psichologijoje, sunkiau atskirti tas charakteristikas, kurios turi būti pastovios, nuo tų, kurios turi skirtis kiekvieno eksperimento metu. Eksperimentų planavimo tikslas yra kiek įmanoma sumažinti pašalinių kintamųjų poveikį.
Yra trijų tipų pašaliniai kintamieji: subjektinis, eksperimentinis ir situacinis. Dalyko kintamasis yra bet koks kintamasis, būdingas tiriamam asmeniui: pavyzdžiui, amžius, sveikata, nuotaika ir fizinės savybės. Eksperimentiniai kintamieji yra tie, kurie įvedami dėl psichologo ar kito stebėtojo, atliekančio psichologinius testus, šališkumo. Aplinkos kintamieji atsiranda dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip bet kokie tiriamojo dėmesį atitraukiantys nuo jo aplinkos: prastas apšvietimas, triukšmo tarša ar kiti bandymo trukdžiai. Jei pašalinis kintamasis gali turėti įtakos, jis gali būti pastovus visiems tiriamiesiems arba kruopščiai atrinkus testo dalyvius galima rasti potencialiai žalingo pašalinio kintamojo spektrą nuo didelio iki mažo intensyvumo.
Psichologinio eksperimento, kuriam gali pakenkti pašalinis kintamasis, pavyzdys yra sakinio užbaigimas. Mokinio, kurio intelekto koeficientas (IQ) žinomas, prašoma užbaigti sakinio fragmentą. Tada kiekvienam asmeniui įrašomas žodžių, kuriuos jis naudoja sakiniui užbaigti, skaičius. Psichologas nori išsiaiškinti, ar IQ, nepriklausomas kintamasis, įtakoja žodžių, kuriuos studentas naudoja sakiniui užbaigti, skaičių, priklausomą kintamąjį. Pašalinis kintamasis, galintis pakenkti asmens rezultatams, gali būti tai, ar studentas tą dieną pusryčiavo, kaip šalta buvo bandymų įstaigoje, arba kaip dažnai kontrolierius suraukė antakius testo metu.
Kai tyrėjas eksperimente pasirenka nepriklausomą kintamąjį, netikėtų pašalinių kintamųjų elgsena kartais priklausys nuo nepriklausomo kintamojo intensyvumo. Šios situacijos pavyzdys yra vadinamasis paini kintamasis. Tokio kintamojo pavyzdys galėtų būti tiriamojo požiūris. Pavyzdžiui, jei tiriamuosius sudaro ir vyrai, ir moterys, ir prigimtis, ir auklėjimas turės įtakos jų požiūriui į testą. Kai kurie gali būti patenkinti reikalaujamu eksperimentiniu elgesiu, o kiti – ne arba kai kurie iš anksto žino apie testą ir laukiamus rezultatus, o kiti – ne.