Išmetimai yra priemaišos, kurios kaupiasi Žemės atmosferoje ir sukelia daugybę problemų. Didėjantis susirūpinimas dėl daromos žalos aplinkai, kartu didėjančios pastangos ieškoti aplinkai nekenksmingų sprendimų, paskatino daugelį susitelkti į situaciją iš tarptautinės perspektyvos. Tam reikia įvertinti pasaulinę oro taršą, dažnai vadinamą pasauline emisija, ir stengtis didinti informuotumą visose šalyse.
Dėmesys pasauliniam išmetimui paprastai apima tokius teršalus kaip anglies dioksidas, metanas, azoto oksidai ir hidrofluorangliavandeniliai. Manoma, kad šios dujos turi keletą neigiamų padarinių aplinkai. Pavyzdžiui, jie gali sukelti smogą ir rūgštų lietų. Tačiau viena didžiausių problemų yra jų indėlis į visuotinį atšilimą.
Visuotinis atšilimas yra aplinkos problema, susijusi su besikeičiančiais klimato modeliais. Manoma, kad emisijos visame pasaulyje yra viena didžiausių šios problemos priežasčių. Taip atsitinka todėl, kad Žemę supa dujų sluoksnis, žinomas kaip atmosfera. Pasaulinės emisijos dažnai apima šilumą sukuriančias dujas. Kai jie išsiskiria, jie pakyla ir patenka į atmosferos spąstus.
Manoma, kad įstrigusios dujos iš dalies yra atsakingos už didėjančią temperatūrą Žemėje. Teorijos taip pat rodo, kad klimato kaita iš dalies atsiranda dėl ozono sluoksnio, kuris yra apsauginis Žemės barjeras nuo saulės, pažeidimas. Manoma, kad pasaulinės emisijos taip pat vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant šią problemą.
Taip nutinka todėl, kad manoma, kad tam tikros dujos, kylančios į atmosferą, ardo ozono sluoksnį. Tai leidžia ultravioletiniams saulės spinduliams prasiskverbti pro ozoną ir pasiekti Žemės paviršių. Dėl to gali pasikeisti temperatūra ir atsirasti kitų neigiamų padarinių.
Dėl visuotinio atšilimo pasaulis tampa ne tik karštesnis. Kai temperatūra pakyla, jūros lygis taip pat kyla dėl natūralių gamtos ypatybių, tokių kaip poliarinės ledo kepurės ir amžinasis įšalas, tirpimo. Taip pat keičiasi įvairių gyvų būtybių buveinės, o tai kai kuriais atvejais kelia grėsmę jų išlikimui. Tai galiausiai gali kelti grėsmę maisto grandinei. Toks poveikis paprastai gali būti netiesiogiai susietas su pasauliniu išmetamųjų teršalų kiekiu.
Visuotinio atšilimo padariniai daugiausia lemia pastangas sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, yra sumažinti iškastinio kuro, pvz., naftos ir anglies, naudojimą. Manoma, kad šie degalai labai prisideda prie problemos. Pokyčiai šiuo atžvilgiu apima alternatyvių energijos šaltinių paiešką.
Žemės naudojimas taip pat kelia susirūpinimą dėl pasaulinių išmetamųjų teršalų. Taip yra todėl, kad augalai gali padėti sugerti kai kurias visame pasaulyje išmetamas dujas. Tačiau vietoj didžiulių pastangų pasodinti ir apsaugoti daugiau augmenijos vyksta miškų naikinimas. Daugeliu atvejų tai daroma tam, kad žemė galėtų būti naudojama tikslams, dėl kurių padidės pasaulinis išmetamųjų teršalų kiekis.
Daugelis ekspertų prognozuoja, kad jei emisijos nesumažės, pasaulis ateityje pasikeis drastiškai ir neigiamai. Kiti ekspertai nemano, kad padėtis yra tokia baisi, kaip teigia kai kurie teiginiai. Šis sutarimo trūkumas yra viena iš priežasčių, kodėl sunku gauti vieningą visuotinį atsaką.