Pasaulinė pilietybė yra idėja ar koncepcija, kuri teigia, kad kiekvienas asmuo yra ne tik tam tikros valstybės ar tautos pilietis, bet ir tarptautinės visų žmonių bendruomenės narys. Pasaulinės pilietybės idėja yra ginčijama ir turi šalininkų bei kritikų. Pasisakantieji teigia, kad kiekvienas žmogus yra pasaulio pilietis ir turi daugiau bendro su kitais dėl bendro žmogiškumo, o ne dėl tautybės. Kritikai teigia, kad ši sąvoka yra per plati, kad turėtų apibrėžtą prasmę ir, be kita ko, negali apimti konkuruojančių interesų.
Pasaulinės atsakomybės ir pilietiškumo šalininkai teigia, kad ši idėja skatina bendrus tikslus peržengiant politines sienas. Žmonės, pasisakantys už šią idėją, taip pat mano, kad tai būdas padėti ir padėti besivystančių šalių ar vietovių, kurios patiria sunkumų dėl įvairių priežasčių, žmonėms. Tai gali būti konfliktai, ligos ir stichinės nelaimės. Rėmėjai taip pat gali manyti, kad tai būdas skatinti įmonių pasaulinį pilietiškumą, idėją, kad korporacijos yra atsakingos vietos ir pasaulio bendruomenėms.
Viena iš pagrindinių kritikos dėl pasaulinio pilietiškumo yra ta, kad ši koncepcija nėra naudinga, kai susiduria skirtingų interesų žmonės. Kritikai taip pat teigia, kad kai kuriais atvejais pasaulinė pilietybė gali reikšti savo vertybių primetimą žmonėms, kurie jomis nesilaiko. Tie, kurie abejoja šia idėja, taip pat gali pasakyti, kad į galingų asmenų ir šalių interesus dažniau bus atkreiptas dėmesys nei į mažiau galingųjų.
XX amžiuje pasaulinė pilietybė buvo suvokiama kaip būdas sumažinti gyvenimo kokybės skirtumus tarp šalių, sumažinti skurdą ir apsaugoti aplinką. Tai taip pat buvo laikoma priežastimi, galinčia išspręsti tokias pasaulines problemas kaip badas, netinkama mityba ir švarus vanduo. Nuo aštuntojo dešimtmečio šis susirūpinimas pasauline atsakomybe buvo svarbus kuriant pagalbos programas ir skatinant geresnes ekonomines partnerystes. Aplinkos ir gamtos išteklių apsauga taip pat tapo šios pilietiškumo sampratos dalimi. Vykstanti globalizacija iškėlė šiuos ir daugelį kitų klausimų, susijusių su pasaulio pilietybe.
Pasaulio pilietybės idėja skirtingais laikais reiškė įvairius dalykus. Po Pirmojo pasaulinio karo kai kurie pasaulio piliečio idėją suprato kaip būdą sumažinti tarptautinį konfliktą. Po Antrojo pasaulinio karo susikūrė Jungtinės Tautos (JT). Kai kurie žmonės pasaulinės pilietybės idėją taip pat vertino kaip kelią į pasaulio valdžią. Užuot tapusi pasauline vyriausybe, JT padėjo derėtis dėl šalių nesutarimų.