Globalus strateginis planavimas – tai daugianacionalinės organizacijos vidinės ir išorinės aplinkos nagrinėjimo procesai, siekiant parengti strateginį planą. Žvelgdamas į vidinę aplinką, verslas gali išnaudoti savo stipriąsias puses ir įveikti trūkumus. Vertindamas savo išorinę aplinką, verslas tiria politinius, aplinkosaugos, socialinius ir technologinius įvykius, kurie gali jam pasiūlyti galimybių ar tapti potencialiomis grėsmėmis. Daugiašalės organizacijos, kurios nevykdo globalių strateginio planavimo procesų, dažniau susiduria su netikėtais iššūkiais ir yra nepasirengusios konkuruoti su konkurentais naujose tarptautinėse rinkose.
Vienas iš pagrindinių pasaulinio strateginio planavimo proceso aspektų yra vidinio audito atlikimas siekiant išsiaiškinti verslo stipriąsias ir silpnąsias puses. Nors tai gali atrodyti nereikalinga, įmonė gali pastebėti, kad ji neturi struktūros ar technologijos, kuri padėtų konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Gali tekti kurti papildomus skyrius, samdyti daugiau žmogiškųjų išteklių ar investuoti į naujas technologijas. Jei išorinė organizacija analizuoja dabartinius verslo procesus, verslas gali įgyti naują savo situacijos perspektyvą. Šis vidaus auditas apima įmonės žmogiškąjį kapitalą, technologijas, struktūrą, komunikacijos metodus ir politiką.
Išorinis auditas yra dar vienas svarbus pasaulinio strateginio planavimo proceso aspektas ir ypač svarbus konkuruojant tarptautinėse rinkose. Tarptautinės įmonės gali pastebėti, kad naujos rinkos apima politinius, aplinkosaugos, socialinius ir technologinius iššūkius, su kuriais dar nebuvo susidūrę. Pavyzdžiui, dėl politinio nestabilumo gali sumažėti valiutos vertė, aplinkosaugos politika gali reikalauti pakeisti gaminio dizainą, dėl socialinių normų vietiniai gali atmesti gaminį, o technologinė pagalba šalyje gali būti sunkiai pasiekiama. Bet kuri iš šių situacijų gali baigtis verslo žlugimu, jei nebus parengtas tinkamas strateginis planas.
Pasaulinio strateginio planavimo proceso vengimas gali būti pražūtingas tarptautinėms organizacijoms, nes jos greičiausiai nebus pasiruošusios susidoroti su bet kokiomis iškilusiomis kliūtimis ar iššūkiais. Įmonei svarbu ištirti tarptautines rinkas prieš įeinant į jas, kad galėtų veiksmingai konkuruoti su vietiniais konkurentais ir žinoti socialinius papročius bei taisykles. Pavyzdžiui, vietiniai gali nepirkti iš tarptautinės įmonės, nes mano, kad ji atėmė darbus iš jų kaimynų ir išveš pinigus iš šalies. Įmonė gali iš anksto pasiruošti šiai reakcijai samdydama vietinius ir paskelbdama rinkodaros kampanijas apie tai, kaip ji investuos dalį savo pelno į vietos bendruomenę.