Visuotinis vystymosi vėlavimas yra tada, kai vaiko progresas keliose skirtingose srityse gerokai atsilieka nuo vaiko bendraamžių grupės pažangos. Kai vaikas vėluoja, tai reiškia, kad jis neįgijo tam tikrų įgūdžių ar nepasiekė svarbių tikslų tuo pačiu metu kaip ir kiti to paties amžiaus vaikai. Kai kurios tipiškos sritys, kurios vėluoja vaikui, turinčiam visuotinį vystymosi atsilikimą, dažnai apima pažinimo ar mąstymo įgūdžius, motorinius, socialinius ir emocinius įgūdžius, kalbą ir kalbą bei regėjimą. Yra keletas skirtingų galimų tokio tipo vėlavimo priežasčių.
Kai maži vaikai vystosi, tam tikri gebėjimai paprastai atsiranda per tą patį laikotarpį arba įprastą amžiaus intervalą. Tai vadinama vystymosi etapais ir apima tokius dalykus kaip sėdėjimas, vaikščiojimas, kalbėjimas ir daugelis kitų. Kai vaikas nepasiekia šių raidos etapų per vidutinį laiką arba arti jo, jis laikomas atsilikęs toje srityje. Galima uždelsti tik vienoje konkrečioje srityje, pavyzdžiui, kalboje ir kalboje, ir įveikti vėlavimą taikant tikslines intervencijas, tokias kaip kalbos terapija. Tačiau vaikas, turintis visuotinį vystymosi atsilikimą, atsilieka daugelyje normalios raidos sričių, o vėlavimas nėra lengvai įveikiamas.
Vaikai, kurių vystymasis vėluoja visame pasaulyje, keliose srityse gali atsilikti nuo savo bendraamžių šešiais mėnesiais ar daugiau, o kai kuriose srityse vėluojama kelerius metus. Kai kuriais atvejais šie vaikai gali pasivyti bendraamžius, tačiau dažniau jie patiria ilgalaikį deficitą. Paprastai šie vaikai turi reikšmingą pažinimo vėlavimą, dažnai jų IQ balai labai skiriasi nuo įprasto ar vidutinio balo.
Išmokstama kalbėti ir suprasti šnekamąją kalbą dažnai vyksta daug vėliau nei vidutiniškai, kai yra visuotinis vystymosi vėlavimas. Stambiosios motorikos įgūdžius, tokius kaip vaikščiojimas ar šokinėjimas, ir smulkiąją motoriką, pavyzdžiui, rašymą, dažnai labai sunku įgyti. Emocijų kontrolė ir tinkamas socialinis bendravimas su kitais gali būti labai sudėtingas šiems vaikams. Daugeliu atvejų gali kilti problemų su jutimais, tokiais kaip regėjimas ir klausa.
Nors pavieniai vėlavimai tik vienoje srityje yra gana dažni, visuotinio vystymosi vėlavimo atvejai paveikia labai nedidelę dalį gyventojų. Galima priežastis – centrinės nervų sistemos pažeidimas dėl traumos, vaisiaus alkoholinio sindromo ar kitų priežasčių. Chromosomų anomalijos, tokios kaip Dauno sindromas arba trapusis X sindromas, taip pat gali sukelti visuotinį vystymosi vėlavimą. Tai taip pat gali sukelti kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai arba rimtos sveikatos problemos, kurios gali atsirasti priešlaikinio gimdymo metu. Anksti įsikišus ir gydant daugelį pasekmių galima sumažinti iki minimumo, kad vaikas galėtų gyventi kuo normaliau.