Pasaulinis žmogiškasis kapitalas – tai išsilavinimo, patirties, asmeninių savybių ir kompetencijų derinys, atstovaujamas viso pasaulio darbo jėgos, prisidedančios prie pasaulio ekonomikos. Darbuotojų, kaip svarbaus turto, turinčio išmatuojamą ekonominę vertę, samprata skatina tarptautinių organizacijų mažiau išsivysčiusiose šalyse taikomą vystymosi politiką. Didžioji tarptautinės teisės dalis yra susijusi su darbuotojų teisėmis ir didelės vertės žmogiškojo kapitalo kūrimo svarbos pripažinimu šalies sveikatai ir stabilumui.
Analitikai ir tarptautinės ekonominės plėtros organizacijos besivystančios šalies potencialą ir investicijų sėkmę vertina ekonominiais rodikliais, pavyzdžiui, žmogiškojo kapitalo formavimo tempu. Nors tai atrodo sunku išmatuoti, ekonomistai nustatė, kad sunkiai suprantama pasaulinio žmogiškojo kapitalo formavimo samprata iš tikrųjų yra lengviau išmatuojamų veiksnių vystymosi funkcija. Atitinkamas indeksas, lemiantis žmogiškojo kapitalo formavimo tempą, yra Žmogaus raidos indeksas (HDI), apimantis informaciją apie gyvenimo trukmę, išsilavinimą ir vidutines asmens pajamas.
Pasauliui mažėjant, o korporacijoms galint pasitelkti darbo jėgą besivystančiose šalyse, kurių gyvenimo lygis žemesnis, pasaulinio žmogiškojo kapitalo samprata tampa vis svarbesnė. Didžioji dalis tarptautinės darbo teisės filosofijos sukasi apie darbuotojų teises augti ir tobulinti savo gyvenimą, tobulinti savo įgūdžius ir tinkamai pasinaudoti savo talentais. Tarptautinė teisė siekia užkirsti kelią nuolatinei žemesniajai klasei, kai vienos šalies darbuotojai gauna nedidelį atlyginimą, kad palaikytų ekstravagantišką kitų šalių žmonių gyvenimo būdą. Taip pat siekiama užkirsti kelią nuolatiniams žmogaus vystymosi skirtumams, kai kai kurios šalys gali sau leisti investuoti į savo darbo jėgos švietimą ir sveikatą, o kitos šalys nepajėgia investuoti.
Iš esmės pasaulinio žmogiškojo kapitalo koncepcija bando kiekybiškai įvertinti įvairių šalių darbo jėgą, kad būtų galima palyginti ir įvertinti viena kitą. Ši informacija taip pat renkama siekiant nustatyti globalių pokyčių tempą ir tai, ar mūsų civilizacija progresuoja, ar išlieka sustingusi. Žmogiškasis kapitalas bet kurioje šalyje gali būti formuojamas investuojant į švietimą, sveikatos priežiūros sistemą arba stiprinant pilietinio ir šeimyninio gyvenimo struktūrą. Daugelio tarptautinių nevyriausybinių organizacijų misija yra šviesti ir mokyti žmones, kad padidėtų žmonių galimybės dirbti. Taip gali nutikti dėl to, kad žmonės turi aukštesnes kompetencijas arba gebėjimą daryti dalykus, kurie sukuria ekonominę vertę.