Pasaulio raštingumo rodikliai labai skiriasi priklausomai nuo šalies ir žodžio „raštingumas“ apibrėžimo. Universalaus raštingumo apibrėžimo nėra, tačiau labiausiai paplitęs yra gebėjimas skaityti ir rašyti sulaukus tam tikro amžiaus. Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) teigimu, šio apibrėžimo nebeužtenka. Tai taip pat turėtų reikšti gebėjimą bendrauti, suprasti, skaičiuoti ir naudoti kasdieniame gyvenime randamą spausdintą ir rašytinę medžiagą. Tai taip pat apima asmenų gebėjimą siekti tikslų ir išnaudoti savo potencialą tobulinant žinias ir visapusiškai dalyvaujant visuomenės gyvenime.
Iškyla sunkumų teikiant ataskaitas apie pasaulio raštingumo rodiklius, nes statistiniai duomenys pateikiami savarankiškai, o jų netikrina objektyvi institucija. 2011 m. visame pasaulyje, tokiose šalyse kaip Bangladešas, Kinija, Etiopija, Indija ir Egiptas, galima rasti beveik 800 milijonų neraštingų suaugusiųjų. Iš jų du trečdaliai yra moterys. Žemiausias raštingumo lygis yra arabų valstybėse, Pietų ir Vakarų Azijoje bei Afrikoje į pietus nuo Sacharos. Šiuose regionuose pusė moterų ir trečdalis vyrų yra neraštingi.
Daugelyje turtingesnių regionų, įskaitant Šiaurės Ameriką, Europą ir Australaziją, raštingumo statistika neberenkama, nes raštingumas laikomas savaime suprantamu dalyku ir manoma, kad statistika sudaro 95% ir daugiau. Jungtinių Tautų (JT) statistika rodo, kad visame pasaulyje yra keturi milijardai raštingų žmonių. Tai reiškia, kad beveik vienam iš penkių žmonių trūksta raštingumo įgūdžių. Beveik 35 šalyse raštingumo lygis yra mažesnis nei 50%.
Pasaulinis raštingumas laikomas esmine priemone kovojant su skurdu ir socialine diskriminacija. Nustatyta, kad žemas raštingumo lygis turi įtakos šalies ekonominiam vystymuisi. 2000 m. siekis, kad pasaulis būtų raštingas, paskatino įvairias vyriausybes bendradarbiauti su JT, siekti švietimo visiems ir nustatyti vystymosi tikslus. Ji paskelbė, kad šis dešimtmetis yra skirtas raštingumui ir nuolatiniam tobulėjimui.
Kiekvienais metais pasaulinis raštingumas yra ypač svarbus per Tarptautinę raštingumo dieną, kurią 1965 m. paskelbė UNESCO. Kiekvieną rugsėjo 8 d. daug dėmesio skiriama ieškoti būdų, kaip suteikti raštingumą tiems, kuriems jo dar trūksta. Vienas iš pakeitusių iniciatyvų pavyzdžių yra Global Literacy Project, kurio programos vykdomos Afrikoje, Indijoje ir Karibų jūros regione. Dovanojant knygas šių vietovių mokykloms, vaikai turi daugiau galimybių gauti informacijos ir medžiagos. 2011 m. daugelis šalių padarė pažangą, o pasaulio raštingumo lygis per 50 metų pagerėjo 30 %.