Pasiekimų motyvacijos teorija yra dalis trijų poreikių paradigmos, kurią psichologas Davidas McClellandas nustatė savo darbo vietos dinamikos ir įvairių asmenybių, kurias galima rasti darbo aplinkoje, tyrimuose. Jis nustatė, kad skirtingi pasiekimų, autoriteto ir priklausomybės poreikiai sąveikauja ir formuoja labai skirtingas asmenybes. Kai kurie natūraliau pakiltų į vadovaujančias pareigas, o kiti galėtų teikti pirmenybę pavaldesniems pagalbiniams vaidmenims. Šių poreikių proporcijos taip pat gali turėti įtakos elgesiui ir atsakui į socialines situacijas darbo vietoje.
Daugelis socialinių psichologų tyrė pasiekimų poreikį žmonių populiacijoje ir jo poveikį elgesiui. Žmonės dažnai patiria tiek vidinį, tiek išorinį atlygį, kai ką nors pasiekia. Laikui bėgant tai gali padidinti poreikį, nes žmonės ieško patirties, kuri atneša atlygį, nes nuo atlygio jie jaučiasi gerai. McClellandas manė, kad šis poreikis vaidino lemiamą vaidmenį kuriant konkrečias asmenybės ataskaitas ir atsižvelgė į tai kurdamas pasiekimų motyvacijos teoriją.
Pagal pasiekimų motyvacijos teoriją darbuotojas, turintis didelį pasiekimų poreikį, gali būti labiau savarankiškas ir labiau orientuotas į tikslą. Šie darbuotojai sutelkia dėmesį į tai, ką gali pasiekti, ir gali būti ne tokie dėmesingi kitoms darbo vietos problemoms. Žemesni lygiai gali sukurti gerą lyderį, kuris yra orientuotas į tikslą ir sugeba išlaikyti komandą kelyje, nebūdamas agresyvus ar nemalonus būti šalia. Labai žemas lygis gali lemti motyvacijos stoką, nes baigdamas projektus ar užsiimdamas kita veikla darbuotojas nepatiria jokio atlygio jausmo.
McClellandas manė, kad tai sąveikauja su valdžios poreikiu, kuris galėtų prisidėti prie valdžios kilimo, taip pat būtinybe priklausyti ir bendrauti su kitais žmonėmis. Jo pasiekimų motyvacijos teorija pasiūlė, kad darbdaviai galėtų patikrinti atvykstančius darbuotojus, kad nustatytų, ar jie tinkami, ir išsiaiškinti, kur juos paskirti. Darbuotojas, kuriam reikalingas didelis pasiekimų poreikis, gali merdėti viename skyriuje, o klestėti kitame, o tinkamos vietos radimas naujam darbuotojui gali paskatinti bendrą gerovę ir pasitenkinimą darbu.
Kaip ir daugelis psichologinių teorijų, pasiekimų motyvacijos teorija remiasi ankstesniu supratimu apie socialinę psichologiją ir vidines motyvacijas. Šia tema besidomintys mokslininkai gali naudoti tokias priemones kaip apklausos ir stebėjimo tyrimai, kad sužinotų, kaip darbo vietoje veikia skirtingi asmenybės tipai. Jie gali parengti atrankos testus, kad padėtų darbdaviams tiksliau ir veiksmingiau paskirstyti darbuotojus, ir gali atlikti tolesnius tyrimus, kad pamatytų, ar jų pastangos yra sėkmingos ilgalaikėje perspektyvoje.