Pasienio asmenybės sutrikimo terapijoje dažniausiai naudojama psichoterapija ilgą laiką, siekiant padėti pacientams susidoroti su kasdieniu gyvenimu. Kartais psichoterapeutas skiria vaistus nuotaikų kaitai ir polinkiui į savižudybę kontroliuoti tol, kol pacientas išmoksta valdyti savo emocijas. Dauguma ribinių asmenybės sutrikimų terapijos yra orientuotos į paciento mokymąsi priemonių kontroliuoti pyktį ir kurti sveikesnius santykius. Viena iš terapijos formų gilinasi į praeitį, siekiant padėti sergančiajam suprasti, kodėl jis tam tikrose situacijose reaguoja netinkamai.
Kai kurie terapeutai mano, kad ribinio asmenybės sutrikimo terapija yra sudėtinga gydytojui ir pacientui. Dėl sutrikimo pacientas dažnai įtaria kitus, todėl šios baimės gali apimti ir terapeutą. Pacientai linkę matyti žmones kaip draugus arba priešus ir jiems sunku neutraliai įžvelgti elgesį. Pasienio asmenybės sutrikimo terapiją apsunkina netinkamas paciento elgesys, kartais apimantis pyktį žmogui, kuris bando padėti.
Terapijos pradžioje terapeutas bando apibrėžti tikslus, kuriuos pacientas tikisi pasiekti, kad pagerintų savo gebėjimą veikti. Aiškus rašytinių gairių ir lūkesčių rinkinys dažnai padeda pacientui ir gydytojui neatsilikti nuo ribinio asmenybės sutrikimo gydymo. Kartais tarp dviejų šalių sudaroma sutartis, kai pacientas pasižada nebandyti nusižudyti, nes savęs žalojimas yra dažnas sutrikimo simptomas.
Tie, kurie kenčia nuo šios būklės, paprastai pasižymi žema savigarba ir bijo būti palikti. Jie linkę per daug emociškai reaguoti situacijose, kuriose dalyvauja kiti žmonės. Nuolat sunkūs santykiai yra vienas iš pagrindinių požymių, kad žmogui reikia terapijos.
Terapeutai dažnai moko pacientą įvairių būdų, kaip spręsti konfliktus, o ne pyktį ar perdėtą reagavimą. Gydytojas padeda pacientui rasti nedestruktyvių būdų susidoroti ir pakeisti elgesį, vertinamą kaip neigiamą. Kova su nusivylimu yra dar viena svarbi ribinio asmenybės sutrikimo terapijos dalis, kuri įprastai taikoma. Viena iš terapijos formų sugrąžina pacientą į vaikystę, kad ištirtų bet kokį vidinį konfliktą, kuris gali kilti iš praeities patirties.
Vaistai nuo nerimo kartais padeda suvaldyti mintis apie savižudybę ar savęs žalojimo tendencijas pradinių terapijos seansų metu. Kai kurie terapeutai naudoja vaistus, kad išlaikytų paciento ramybę, kol jis galės panaudoti sveikesnius įveikimo įgūdžius, įgytus terapijoje. Skaičiuojama, kad ribinio asmenybės sutrikimo terapija užtrunka mažiausiai metus, nes pacientas, prieš kreipdamasis pagalbos, paprastai ilgą laiką naudojo netinkamus įveikos įgūdžius.