Skysčių ir aerodinamikos srityje pasipriešinimo koeficientas reiškia skaitinį skaičių, kuris parodo objekto pasipriešinimą (arba pasipriešinimą), kai jis juda prieš skystą terpę, kuri dažniausiai yra vanduo arba oras. Tai taip pat gali priklausyti nuo paviršiaus ploto, ant kurio stovi objektas, pvz., cementas, žolė ar vanduo. Šis terminas dažniausiai taikomas gaminant tokias mašinas kaip automobiliai, lėktuvai ir laivai.
Aerodinamikai naudoja šią formulę objekto pasipriešinimo koeficientui apskaičiuoti: 2Fdd/pv2A. Šioje formulėje „Fd“ reiškia objekto tempimo jėgą arba energiją, kuri juda priešinga objekto krypčiai. „P“ yra terpės masės tankis, o „v“ reiškia objekto greitį arba greitį. Kita vertus, „A“ yra susijusi su objekto atskaitos sritimi.
Pagrindinis pasipriešinimo koeficiento formulės principas yra tas, kad skystos terpės tankis yra proporcingas jėgai, kurią ji duoda prieš objektą, ir objekto greičio kvadratui skysčio atžvilgiu. Šis principas gali būti akivaizdesnis, kai formulė apverčiama: Fd = (pv2 cdA/2)A. Tai taip pat reiškia, kad pasipriešinimo koeficientas gali labai skirtis priklausomai nuo to, kaip greitai vandens oras praeina per objektą. Greitis, savo ruožtu, gali keistis priklausomai nuo objekto formos.
Bendra taisyklė yra ta, kad kuo platesnė sritis, kurią turi praeiti skystoji terpė, tuo didesnis pasipriešinimo koeficientas. Naudojant kvadratą ir kūgį, platus kvadrato plotas leidžia daugiau oro stumti prie jo, o ne kūgio, todėl oras gali greičiau nuslysti nuo savo smailios formos. Tokiu būdu kvadrato formos objektas patiria didesnį pasipriešinimą ir turi tendenciją judėti lėčiau, palyginti su kūgio formos objektu.
Šis principas dažnai naudojamas projektuojant automobilius, ypač sportiniams automobiliams, kurie labai priklauso nuo greičio. Galima pastebėti, kad lenktyniniai automobiliai yra mažesni ir turi lygų, pasvirusį priekį. Tai leidžia orui lengviau ir be jokių kliūčių prasiskverbti per automobilį, taip sumažinant pasipriešinimo koeficientą, padidinant greitį ir efektyviau naudojant degalus. Sportiniai automobiliai taip pat turi tendenciją sėdėti žemiau žemės, palyginti su įprastais automobiliais, todėl sumažėja oro, patenkančio tarp padangų ir žemės, kiekis. Tokiu būdu automobilis geriau sukimba su žeme ir gali važiuoti greičiau.