Pasipūtimas yra literatūroje naudojamas palyginimo metodas ir gali būti vertinamas kaip metaforos forma. Pagrindinis šio literatūrinio prietaiso bruožas yra jo originalumas, nes pasipūtimas dažnai užmezga ryšį tarp dviejų iš pažiūros nesusijusių ir kartais labai kontrastingų temų. Du bendri istorinės literatūros poskyriai yra metafizinis sumanymas ir petrarkiečių sumanymas.
Pati poezija dažnai apima gyvenimo, žmonių giminės ir supančio pasaulio stebėjimus. Šie išraiškos būdai dažnai pabrėžia trumpumą ir žodžių galią kuriant ryškius vaizdus. Literatūriniai palyginimo metodai, tokie kaip panašumai ir metaforos, yra vienas iš labiausiai paplitusių būdų pasiekti šį meninį meno kūrinį.
Metaforos apima vieno asmens, objekto ar idėjos palyginimą su kitu asmeniu, objektu ar idėja. Todėl tikėtina, kad abu subjektai turės panašumų, kurie atsitiktiniam stebėtojui gali būti neaiškūs. Dažnai šias paraleles išnagrinėti yra poeto, rašytojo ar kalbėtojo darbas. Siekiant nustatyti kuo stipresnę koreliaciją, vienas subjektas dažnai aiškiai nurodomas kaip kitas subjektas. Pavyzdžiui, „jis yra kenkėjas“ būtų laikomas metafora, nes frazėje vartojamas stipresnis ir įtikinantis „yra“, o ne mažiau aiškus „patinka“ ar „kaip“.
Pasipūtimai yra puikios metaforos dėl savo netikėtumo elemento. Nors kai kurie palyginimai yra akivaizdūs ir beveik savaime aiškūs, sumanymas naudoja sudėtingas ir dažnai beprotišką vaizduotę turinčias asociacijas. Vienas iš tokių pavyzdžių gali būti aukščiausios dvasinės būtybės palyginimas su mažu vabzdžiu ar įprastu kasdieniu daiktu. Tiesą sakant, dvasinės temos yra vienos iš populiariausių pasipūtimo tipų – metafizinio pasipūtimo – pagrindas.
Kita dažnai analizuojama literatūrinė tema vadovaujasi Petrarkos sumanymu: meilė. Šios poetinės formos tyrinėja painias, paradoksalias, o kartais ir humoristines emocijas, susijusias su romantiškais jausmais. Pavyzdžiui, Williamo Shakespeare’o sonete „Ar aš palyginsiu tave su vasaros diena?“ pasakotojas savo meilę lygina su visais nepageidaujamais vasaros elementais, tokiais kaip chaotiški vėjai.
Nors dauguma kalbos priemonių, tokių kaip metaforos, susideda iš paprastos frazės, kai kuriuos palyginimo taškus galima panaudoti visame literatūros kūrinyje. Taigi ištisi eilėraščiai ar romanai gali veikti kaip viena ilga metafora. Ši labiau susijusi palyginimo forma žinoma kaip išplėstinė metafora, o pasipūtimas yra vienas ypač ryškus ir dažnai sudėtingas tipas. Poetas Johnas Donne’as dažnai naudojo šią literatūrinę techniką, pavyzdžiui, savo eilėraštyje „Uždraustas gedulas“, kur įsimylėjėlių sielos lyginamos su kompasu.