Planinė chirurgija yra neskubi operacija, kuri yra planinė, leidžianti pacientui ir gydytojui nustatyti tinkamiausią laiką ir vietą. Yra daugybė procedūrų, kurios gali būti laikomos pasirenkamomis, pradedant klubo sąnario pakeitimu ir baigiant rinoplastika, o planinės chirurginės procedūros siūlomos daugumoje ligoninių. Pagrindinis planinės operacijos privalumas yra tai, kad jos rezultatas yra daug labiau kontroliuojamas ir nuspėjamas, nes pašalinamas atsitiktinių ir kritinių aplinkybių variantas.
Kai kurios pasirenkamos procedūros yra medicininiu požiūriu būtinos, bet ne skubios. Tokio tipo operacijos paprastai yra ilgai aptariamos su gydytoju prieš operaciją, o pacientas gali ieškoti antrosios nuomonės ir susitikti su kitais chirurgais, kad surastų geriausią chirurgą, atitinkantį jo poreikius. Lumpektomija, skirta pašalinti gabalėlį iš krūties, yra medicininiu požiūriu būtinos skubios operacijos pavyzdys.
Kitos pasirenkamos procedūros laikomos kosmetinio pobūdžio, vadinasi, neturi tiesioginės medicininės vertės. Tačiau pacientui jie gali būti labai naudingi savigarbai ir socialinei padėčiai. Pavyzdžiui, portveino dėmės pašalinimo procedūra ant veido yra planinė kosmetinė operacija, tačiau portveino dėmės pašalinimas labai pakeis paciento gyvenimą.
Kartais skirtumas tarp „planinės operacijos“ ir „pasirenkamos operacijos“ yra painiojamas, ypač draudimo bendrovėse, kurios paprastai nenori mokėti už procedūras, kurios nėra medicininiu požiūriu būtinos. Draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti už kelio keitimo operaciją, motyvuodama, kad be jos pacientas nemirs, net jei jo gyvenimo kokybė labai pablogės, o gydytojas gali ginčytis, kad ši procedūra buvo medicininiu požiūriu būtina. Dėl to gali kilti ginčų tarp pacientų ir jų draudimo kompanijų, bandant gauti pasirenkamą procedūrą, todėl labai gera mintis prieš atliekant planinę operaciją pasiteirauti draudimo bendrovės apie operacijos statusą.
Nors planinė operacija atliekama ne skubioje situacijoje, leidžianti geriau kontroliuoti, ji vis tiek gali būti pavojinga. Pacientui kyla nepageidaujamų reakcijų į anesteziją, infekcijų ir įvairių chirurginių komplikacijų rizika. Visa tai turėtų būti aptarta prieš operaciją. Paprastai chirurgai mėgsta atlikti tyrimus ir susitikti su pacientais prieš operaciją, kad įsitikintų, jog pacientai yra tinkami operacijos kandidatai, o pacientai turi laikytis priežiūros nurodymų ir dalyvauti tolesniuose susitikimuose, kad galėtų stebėti operacijos sėkmę.