Patikėjimo kvitas yra rašytinis teisinis dokumentas tarp banko ir asmens, besiskolinančio iš to banko. Jame teigiama, kad bankas perduos prekes paskolos gavėjui, tačiau bankas vis tiek išsaugos nuosavybės teisę į prekes ir gali jas susigrąžinti, jei pirkėjas nesilaikys patikėjimo kvite nustatytų sąlygų. Skolininkas turi laikyti prekes ir bet kokį pelną, gautą iš tos prekės, atskirai nuo įprastų verslo išlaidų, o jei bankas grąžins prekes, skolininkas grąžins prekes arba pinigus, gautus pardavus prekes.
Paprastai patikėjimo kvituose naudojamos prekės yra didelės prekės su serijos numeriais, kurias lengva įrašyti ir sekti. Pavyzdžiui, automobilius, televizorius, didelius prietaisus ir priekabas galima duoti skolininkui pasirašius patikėjimo kvitą. Tada paskolos gavėjas pasižada grąžinti paskolos gavėjui pinigų sumą, vertą jam paskolinto turto.
Pasitikėjimo kvito koncepcija yra panaši į paskolą, kai skolininkas suteikia tam tikrą užstatą bankui ar kitai įmonei, paskolinančiam jam pinigus. Šio tipo paskola laikoma saugia paskola, nes daiktas, žinomas kaip užstatas, yra įtrauktas į susitarimo dalį. Jeigu paskolos gavėjas negrąžina paskolos, paskolos davėjas turi teisę paimti įkeistą daiktą ir jį parduoti, kad padengtų pinigus, kuriuos paskolos gavėjas jam buvo skolingas. Užstatas apima tokius daiktus kaip namai, automobiliai ar kiti brangūs daiktai. Skirtumas tarp patikėjimo kvito ir standartinės paskolos yra tas, kad patikėjimo kvite skolinami daiktai ir visi pinigai, gauti juos pardavus, taip pat yra paskolos užstatas.
Trys dalys sudaro tikrąjį pasitikėjimo kvitą. Pirmoje dalyje tiesiog nurodoma, kad skolininkas skolingas skolintojui konkrečią sumą, kad skolintojas suteikia paskolos gavėjui konkrečią sumą ir kad skolininkas žada grąžinti skolintojui arba leisti atsiimti už daiktus, už kuriuos jis padavė. užstatas. Antroje dalyje pateikiami visi daiktai, kuriuos skolintojas suteikė skolininkui, ir serijos numeriai bei kita informacija, leidžianti skolintojui susigrąžinti daiktus, jei skolininkas negrąžina skolingų pinigų. Galiausiai paskutinėje dalyje pateikiamos visos sutarčiai taikomos sąlygos. Kiekviena šalis peržiūri dokumentą, pasirašo ir jis įsigalioja.