Kas yra pasiūlos kainų elastingumas?

Kartais vadinamas tiesiog PES, pasiūlos elastingumas kainoms yra susijęs su tuo, kaip gamintojai reaguoja į siūlomų prekių ir paslaugų kainų pokyčius. Didesnė vertė rodo padidėjusį jautrumą, nes tikėtina, kad padidėjus kainai padidės turima pasiūla. Mažesnė vertė rodo, kad kainos pokytis greičiausiai neturės jokios įtakos gaminamų ir vartotojams prieinamų prekių ir paslaugų kiekiui. Žvelgiant iš šios perspektyvos, pasiūlos elastingumas kainai leidžia nustatyti, kaip pasiūlą veikia kainų pokytis aukštyn arba žemyn.

Norint suprasti pasiūlos elastingumą kainai, svarbu atsižvelgti į tai, kas nutinka, kai keičiasi prekių, kurios laikomos būtiniausiomis, o ne prabangos prekėmis, kaina. Pavyzdžiui, jei aukštos kokybės vardinių vyriškų kostiumų linijos pardavėjas nusprendžia tų kostiumų kainą padidinti 20%, yra didelė tikimybė, kad vartotojų susidomėjimas produktais persikels į mažiau žinomus prekės ženklus, kurie yra būti panašios kokybės ir pigesni. Čia kaina laikoma neelastinga, nes dėl kainos pasikeitimo pasiūla didėja, nes kostiumų pardavimas pradeda mažėti.

Tuo pačiu metu prekių ir paslaugų, kurios, vartotojų nuomone, esminės, pasiūlos elastingumas gali labai mažai pasikeisti dėl kainų padidėjimo. Įmonė, gaminanti gerai žinomą konservuotų daržovių liniją, gali nuspręsti padidinti vienos skardinės savikainą 10%, o parduotų vienetų kiekis nesikeis. Čia kainų elastingumas yra didesnis, nes kainų kilimas neturėjo realios įtakos vartotojų pirkimo įpročiams.

Gamintojai daug dėmesio skiria pasiūlos elastingumui kainai, kaip priemonei nustatyti, kiek jie gali imti mokestį už įvairius produktus, nepakenkdami pardavimo skaičiams ir neturėdami daugiau atsargų ar pasiūlos, nei manoma teisinga. Naudojant šį metodą kainodarai įvertinti, teisingas pasiūlos elastingumo kainų nustatymas padeda koreguoti kainų kvotas, kad jos atitiktų numatomą produkto paklausą. Tai reiškia, kad jei gamintojas randa būdą ženkliai sumažinti tam tikros prekės gamybos savikainą ir nusprendžia sumažinti vieneto kainą vartotojams, galima numatyti, kokią įtaką šis sumažinimas turės paklausai. Savo ruožtu gamintojas gali koreguoti gamybos tempą, kad būtų pakankamai tiekimo, kad būtų galima pasinaudoti padidėjusia paklausa.