Prašymas priimti sutrumpintą sprendimą yra vienos šalies prašymas teisėjui civilinėje byloje, kad teisėjas priimtų sprendimą dėl kai kurių ar visų bylos aspektų prieš perduodant ją teisme. Sutrumpintas sprendimas turi būti grindžiamas teisės, o ne fakto klausimais. Asmuo, prašantis prašymo priimti sutrumpintą sprendimą, vadinamas judančia šalimi ir pateikia prašymą, jeigu mano, kad byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių ir jeigu mano, kad įstatymai numato paprastą atsakymą.
Jungtinių Valstijų teismų sistemoje ir daugelyje kitų jurisdikcijų visame pasaulyje asmuo, kuriam iškelta byla, turi teisę į teismą, kurį nagrinėja jo bendraamžių prisiekusiųjų komisija. Tai reiškia, kad teisėjas paprastai nepriima tam tikrų nutarčių ar sprendimų dėl kaltės ar nekaltumo, nebent šalys atsisako savo teisės į prisiekusiųjų teismą. Prisiekusiųjų komisija sprendimus priima pasibaigus teisminiam procesui, remdamasi įrodymų, faktų ir teisės taikymo supratimu.
Tačiau prieš perduodant bylą prisiekusiųjų komisijai, viena iš šalių gali pateikti pasiūlymą dėl trumpalaikio sprendimo, kaip dalį ikiteisminio tyrimo procedūrų. Šiuo pasiūlymu teisėjo prašoma nuspręsti dėl visos bylos ar jos dalies sprendimo, remiantis informacija ir įrodymais, kurie iki šiol buvo pateikti teisiniuose pranešimuose, prašymuose ir pareiškimuose. Kitaip tariant, šalis, kuri siekia priimti sutrumpintą sprendimą, iš esmės sako teisėjui, kad negali būti kito būdo aiškinti įstatymą, todėl nėra prasmės kreiptis į teismą.
Šalys siekia priimti sutrumpintą sprendimą, kad išvengtų atradimų, kurių metu jos perduoda dokumentus, ir išvengtų bylos nagrinėjimo pavojaus. Ieškinys tinkamai tenkinamas tik tuo atveju, jei nėra galimų fakto klausimų. Galiausiai taip yra todėl, kad skirtumas tarp to, ką gali nuspręsti prisiekusieji ir teisėjai, priklauso nuo fakto ir teisės klausimo.
Tik prisiekusiųjų komisija gali nuspręsti, kaip faktai turėtų būti taikomi konkrečiu atveju ir ar tikėti viena ar kita puse. Pavyzdžiui, jei ieškovas teigia, kad atsakovas viršijo greitį, o atsakovas tvirtina, kad ne, prisiekusiųjų komisija turi nuspręsti, kuo tikėti. Kita vertus, jei abi šalys sutinka, kad kaltinamasis viršijo greitį, teisėjui beliks taikyti įstatymą dėl greičio viršijimo. Taigi siūlymas priimti sutrumpintą sprendimą būtų tinkamas, nes teisėjas galėtų atsakyti į klausimą, ar galioja greičio viršijimo įstatymas.
Šalis, kuri prieštarauja pasiūlymui priimti sutrumpintą sprendimą, turi tik įrodyti, kad yra fakto klausimas. Jei jis tai padarys, byla bus nagrinėjama šiuo konkrečiu klausimu. Jam nereikia įrodinėti teisėjui visos bylos, jis turi tik parodyti, kad yra klausimų, į kuriuos prisiekusieji turi atsakyti.