Pasiutligė yra ūmi virusinė liga, pažeidžianti jos aukų smegenis ir centrinę nervų sistemą. Tai zoonozinė liga, o tai reiškia, kad ji perduodama tarp gyvūnų ir žmonių, o kai kurios gyvūnų rūšys veikia kaip pasiutligės rezervuarai. Pasiutligės taip pat galima visiškai išvengti skiepijant, o anksti pastebėjus šią būklę galima gydyti. Tačiau pasiutligės simptomams pasireiškus, virusas dažniausiai būna mirtinas; nedaug pacientų išgyveno pasiutligės epizodą, nepaisant didžiausių medikų pastangų.
Žodis „pasiutligė“ yra paimtas tiesiai iš lotynų kalbos ir reiškia „pyktis“, nuoroda į ūmius neurologinius kai kurių pasiutligės atvejų pasiutligės simptomus. Virusas priskiriamas Lyssavirus grupei, kuri paprastai būna lazdelės arba kulkos formos. Pasiutligė perduodama per seiles ir paprastai pasireiškia gyvūnams arba žmonėms, kuriuos įkando ligos auka. Seilės patenka į odą per įkandimą, todėl virusas patenka į kūną.
Užsikrėtusi pasiutligė gali likti latentine kelias savaites ar net mėnesius. Tačiau, kai virusas pasirodo, pacientas greitai patiria daugybę simptomų, įskaitant karščiavimą, depresiją, sumišimą, raumenų spazmus, didelį troškulį, raumenų tonuso praradimą, seilėtekį ir jautrumą šviesai bei lytėjimui. Kai kurios aukos tampa hidrofobinės, o tai reiškia, kad jos bijo vandens. Virusas progresuodamas sukelia encefalitą, smegenų uždegimą, o neurologiniai simptomai vis blogėja.
Pacientai, esantys paskutinėje pasiutligės stadijoje, gali patirti žiaurius priepuolius ir pakisti sąmonės lygį. Agresyvumas klasikiniu būdu siejamas su pasiutlige, nors pasireiškia ne visais atvejais. Dauguma pasiutligės gydymo yra skirti nuskausminimui, kai simptomai tampa tokie sunkūs, o pacientas gauna skausmą malšinančių vaistų ir raumenų relaksantų, kad sumažintų priepuolius ir su juo susijusį skausmą.
Daugelis gyvūnų gali būti paskiepyti nuo pasiutligės, o žmonės, kuriems gresia pavojus, taip pat gali būti paskiepyti. Vis dėlto, jei paskiepyti žmonės įkando, jiems vis tiek reikia paskesnių vakcinų, kad virusas neužsilaikytų ir nesidaugintų. Niekada neskiepytas žmogus vis tiek gali atsispirti šiai ligai skiepų serija po įkandimo. Po bet kokio tipo gyvūno įkandimo ar pradurtos žaizdos yra puiki idėja nuplauti žaizdos vietą ir kreiptis į gydytoją, kad nustatytų, ar būtinas tolesnis gydymas.
Didžioji pasaulio dalis serga įvairaus sunkumo pasiutlige, nors kai kurioms salų valstybėms pavyko išlikti be pasiutligės. Gyvūnų importas į šiuos regionus yra griežtai kontroliuojamas, o daugelis kitų šalių taiko griežtas stebėjimo ir skiepijimo programas pasiutligės problemai kontroliuoti.