Paskutinė valia ir testamentas – dokumentas, kuriuo nurodomi asmens piniginiai, turtiniai ir šeiminiai ketinimai po mirties. Jis naudojamas duoti nurodymus, kaip paskirstyti asmens turtą išgyvenusiems naudos gavėjams. Kol jis parengtas pagal šalies, kurioje gyvena kūrėjas, įstatymus, tai yra teisinis ir privalomas dokumentas. Asmuo, kuris sukuria dokumentą, vadinamas testatoriumi.
Testamentu galima ne tik nurodyti testatoriaus pageidavimus dėl jo turto paskirstymo po mirties, bet ir skiriant įstatyminį globėją palikėjos nepilnamečiams vaikams. Dažnai yra protinga paskirti pakaitinį globėją, jei pasirinktas teisėtas globėjas negali arba nenori prisiimti atsakomybės už vaikų priežiūrą. Neturint šios nuostatos, teismas turi nuspręsti, kas bus atsakingas už palikėjo vaikų priežiūrą, jei kitas iš tėvų yra nepasiekiamas arba netinkamas.
Kiekvienas vyresnis nei 18 metų asmuo gali sudaryti paskutinę valią ir testamentą. Asmuo gali pasirinkti pasinaudoti advokato paslaugomis, tačiau tai nėra teisiškai privaloma. Tačiau advokatas nėra teisiškai reikalingas ir daugelis žmonių pasirenka savo testamentą be teisinės pagalbos ar patarimo.
Kad testamentas būtų teisėtas, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Testatorius turi identifikuoti save ir nurodyti dokumento paskirtį. Žodžių „paskutinė valia ir testamentas“ įtraukimas į dokumentą kartu su testatoriaus vardu ir pavarde paprastai atitinka šį reikalavimą.
Testatorius taip pat turi pridėti pareiškimą, kuriuo panaikinami anksčiau sudaryti testamentai. Jei testatorius neįtraukia šio pareiškimo, šie dokumentai gali būti laikomi teisėtais, nebent jie visiškai nesuderinami su nauju dokumentu. Testatorius taip pat turi konstatuoti, kad nauja redakcija panaikina ankstesnius kodilius ar ankstesnių testamentų papildymus.
Testatorius taip pat turi nurodyti, kad turi protinius gebėjimus sudaryti testamentą. Paprastai tai pasiekiama įtraukiant pareiškimą, kuriuo siekiama įrodyti, kad testatorius yra sveiko teisinio proto. Paprastai šis teiginys dedamas šalia dokumento pradžios.
Be to, testatorius turi pasirašyti dokumentą ir nurodyti datą dalyvaujant dviem liudytojams. Liudytojai neturi būti naudos gavėjai. Testatoriaus parašas turi būti pačiame dokumento gale. Bet koks tekstas, esantis po testatoriaus parašo, nėra laikomas testamento dalimi. Kai kuriais atvejais pats tekstas po parašo gali panaikinti visą dokumentą.
Kai kuriose jurisdikcijose gali būti taikomi papildomi testamento sudarymo reikalavimai, todėl prieš sudarant testamentą geriausia ištirti vietinius įstatymus. Šiuos reikalavimus dažnai galima rasti vietos teismų rūmuose, internete arba viešojoje bibliotekoje.