Paskyrimo teisė – tai teisė, kurią kažkas, žinomas kaip dovanotojas, suteikia kitam asmeniui, vadinamam dovanotoju, ir leidžia šiam asmeniui paskirstyti dovanotojo turtą. Paskyrimo įgaliojimai paprastai turi būti pateikiami testamento kontekste ir kartais vadinami testamentiniais paskyrimo įgaliojimais, atsižvelgiant į tai. Žmonėms nereikia priimti paskyrimo galios; pavyzdžiui, asmuo, paprašytas eiti testamento vykdytoju, gali atsisakyti atsakomybės, o tokiu atveju testamento administravimui būtų paskirtas naujas testamento vykdytojas.
Jei kam nors suteikiami bendrieji paskyrimo įgaliojimai, tai reiškia, kad jis ar ji gali platinti palikimo turinį bet kokiu būdu, kurį jis laiko tinkamu. Pavyzdžiui, dovanotojas galėtų didžiąją turto dalį atiduoti palikėjo vaikams, bet dalį palikimo nesuteikti asmeniniam naudojimui. Mokesčių tikslais asmuo, turintis bendrą paskyrimo teisę, dažnai laikomas nekilnojamojo turto savininku, nes jis gali tapti turto savininku pasirinkęs nuosavybės teisę jam arba sau.
Ypatingos ar ribotos paskyrimo galios atveju apdovanotojo veikla yra tam tikru būdu apribota pagal testamento sąlygas, dažniausiai apribojant žmones, kuriems gali būti paskirstomas palikimas. Pavyzdžiui, kas nors galėtų nurodyti, kad ji nori, kad jos turtas atitektų jos vaikams, o jos partneris gali nuspręsti, kaip turtas turėtų būti paskirstytas. Šiuo atveju apdovanotajam suteikiama galimybė paskirstyti turtą, tačiau apdovanotojo teisės nėra neribotos.
Kai kas nors sudaro testamentą, kuriuo tiesiogiai suteikiamas jo palikimas konkrečiam asmeniui, tas asmuo vis tiek laikomas turinčiu paskyrimo teisę. Šis asmuo gali pasirinkti, pavyzdžiui, perleisti turtą kam nors kitam, o tokiu atveju jis veiks kaip turto gavėjas, perskirstydamas palikimo turinį.
Taip pat gali būti situacija, kai kas nors valdo gyvam asmeniui priklausantį turtą. Dažniausiai tai atsitinka, kai žmonės įkuria savo turto patikos fondą ir jam paskiriamas patikėtinis. Tačiau patikėtiniai turi teisinę pareigą atsakingai valdyti jų globojamą turtą. Asmenys, kuriems suteiktas paskyrimo įgaliojimas, neprisiima tos pačios atsakomybės.