Paslydęs diskas yra terminas, kuris laisvai vartojamas apibūdinti nenormalią būklę, kai stuburo diskas yra spaudžiamas tarp dviejų slankstelių. Jis taip pat vadinamas disko išvarža, išsipūtusiu disku, suspaustu disku ir iškritusiu disku. Paslydęs diskas dažniausiai sukelia skausmą, kuris gali būti nuo lengvo iki stipraus. Priklausomai nuo to, kur yra plyšimas, jis taip pat gali sukelti rankų ir kojų tirpimą ir dilgčiojimą, o sunkiais atvejais paslydęs diskas gali sutrikdyti žarnyno ir šlapimo pūslės veiklą ir sukelti gyvybei pavojingą avariją.
Stuburą sudaro plokšti kaulai, vadinami slanksteliais, kurie yra sukrauti vienas ant kito ir gali judėti savarankiškai, suteikdami nugarai būdingą lankstumą. Tarp slankstelių esantys diskai yra spurgos formos pagalvėlės su kietu išoriniu apvalkalu, pagamintu iš kremzlės, ir kempinėliu, gelį primenančiu užpildu, kuris sugeria smūgius nuo bėgimo, šokinėjimo ar kitų staigių judesių. Kai diskas patiria per didelį slankstelių spaudimą virš jo ir po juo, gali būti pažeistas išorinis apvalkalas, todėl gelio užpildas gali nutekėti į aplinkines kūno ertmes. Kai ši medžiaga spaudžia stuburo nervus, ji gali sukelti skausmą, jausmų praradimą ir kitų kūno dalių funkcijų praradimą.
Diskas gali būti sugadintas keliais būdais. Paslydus diskas gali atsirasti dėl sunkios traumos, pvz., automobilio avarijos ar sporto traumos. Skoliozė gali sukelti per didelį spaudimą diskams, o esant dideliam nutukimui, diskai gali būti labiau spaudžiami, nei jie buvo sukurti. Degeneracinė disko liga, įprastas senėjimo procesas, sukelia diskų susitraukimą ir trapumą, todėl juos lengviau sužaloti.
Paslydusį diską ar plyšusį diską dažniausiai diagnozuoja gydytojas, naudodamas rentgeno spindulius, kompiuterinę tomografiją arba MRT tyrimą. Kadangi diskas pagamintas iš minkštųjų audinių, standartinėje rentgeno nuotraukoje jis neatsiranda; tačiau gydytojas gali stebėti ir išmatuoti tarpus tarp slankstelių, kad nustatytų, ar reikia atlikti daugiau tyrimų. Kompiuterinė tomografija ir MRT leidžia gydytojui apžiūrėti minkštuosius audinius, kad nustatytų tikslią paslydusio disko vietą, taip pat iš disko išbėgusios disko medžiagos kiekį ir vietą.
Paslydusio disko gydymas skiriasi priklausomai nuo sužalojimo priežasties ir sunkumo. Bet kokio gydymo tikslas – sumažinti sužaloto disko spaudimą. Konservatyvūs metodai gali apimti fizinę terapiją, masažą, vaistus nuo uždegimo ir dietos bei mankštos pokyčius, jei pagrindinė priežastis yra nutukimas. Skoliozė gali būti gydoma nugaros įtvaru. Tais atvejais, kai sužalojimas yra pavojingas gyvybei arba skausmas nepašalinamas konservatyvesniais metodais, gali prireikti operacijos, kad būtų pašalinta plyšusi medžiaga ir stabilizuojami aplink ją esantys slanksteliai. Turėtumėte aptarti su savo gydytoju, koks gydymo planas yra tinkamas jūsų situacijai.