Pastato informacinis modeliavimas (BIM) – tai procesas, skirtas elektroniniu būdu projektuoti ir eksperimentuoti su pastato ypatybėmis ir jų veikimu prieš pradedant statybą. Kompiuterinis projektavimas dažniausiai naudojamas statiniam statybos projekto planų rinkiniui sudaryti su skirtingu modeliu kiekvienam vaizdui. BIM neapsiriboja paprasto braižymo kūrimu, modeliuodamas ryšius tarp konstrukcinių elementų viename projekte. Architektai, planuotojai, klientai ir kiti gali pažvelgti į modelį iš daugelio pusių – tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Jie gali palyginti greitai ir nebrangiai eksperimentuoti su dizaino variacijomis, prieš išleidžiant laiko ar pinigų faktinei statybai.
Be trimačių vaizdų pateikimo, BIM leidžia projektą įvertinti kitais būdais, pavyzdžiui, pagal laiką ar išlaidas. Virtualūs pastato komponentai tokiam modeliavimui yra užprogramuoti naudojant duomenis, kurie yra svarbūs projekto projektavimui ir statybai. Tokie duomenys gali apimti komponento kainą, jame esančio perdirbto turinio procentą, informaciją apie jo garantiją ir pan. Ši informacija gali būti naudojama vertinant bendrą projektą arba optimizuojant atskirus pastato parametrus, kad jie geriausiai atitiktų projekto reikalavimus.
Gaminių gamintojai gali pateikti tiekiamų komponentų modelius, skirtus naudoti architektams ir inžinieriams. Kai gamintojas nepateikia BIM modelio, projektuotojai gali naudoti komponentų informaciją iš duomenų bibliotekų. Arba jie gali apibrėžti pasirinktinį komponentą su išsamia informacija, susijusia su jų konkrečiais projektais.
Architektai ir inžinieriai yra pagrindiniai pastatų informacinio modeliavimo specialistai, tačiau kiti specialistai taip pat dirba su BIM projektavimo ir statybos etape. Pavyzdžiui, darbo saugos ir sveikatos specialistai gali naudoti modelį medžiagoms įvertinti ir saugos procedūroms kurti. Sąmatai ir pirkėjai gali pasiekti modelį, kad galėtų greitai ir tiksliai nustatyti medžiagų kiekius ir sąnaudas. Kodekso pareigūnai gali naudoti pastato informacijos modeliavimą, kad patikrintų, ar laikomasi vietinių statybos standartų.
Daugybė specialistų iš daugelio sričių, išskyrus pastatų projektavimą ir statybą, taip pat naudoja pastato informacinį modeliavimą. Finansų specialistai, pvz., maklerių, hipotekos brokerių ir vertintojų, gali naudoti paskolos skaičiavimo ir pastato vertės įvertinimo modelį. Saugos specialistai gali analizuoti modelį, kad nustatytų ir ištaisytų spragas. Patalpų valdytojai modeliu gali pasikliauti dar ilgai po pradinės pastato statybos, atlikdami įprastinę priežiūrą arba planuodami renovaciją.
Pastatų informacinio modeliavimo naudojimas yra ne be iššūkių. Vienas iš jų yra surinkti didelį kiekį informacijos, reikalingos daugeliui komponentų. Iššūkis yra ne tik informacijos kiekis, bet ir jos tikslumo užtikrinimas. Kita vertus, būtina elgtis diskretiškai, kad nebūtų per daug apkrautas modelis. Įtraukus visą turimą informaciją, neatsižvelgiant į jos naudingumą, modelis taptų pernelyg sudėtingas ir sulėtėtų apdorojimo laikas, kai tik bus atlikti pakeitimai. Komponentų duomenų ir modelių intelektinės nuosavybės teisė yra dar vienas sudėtingas teisinis aspektas, į kurį turi atsižvelgti BIM naudojantys.
Nepaisant šių iššūkių, pastatų informacinis modeliavimas pasirodė esąs palaima pastatų projektavimo ir statybos procese. Tai leidžia rangovams racionalizuoti išlaidas ir sumažinti atliekų kiekį, sprendžiant modelyje nustatytas problemas prieš statybą, o ne įpusėjus statybai. BIM taip pat padeda optimizuoti pastato funkcijų veikimą, o tai yra didelis pranašumas mažinant medžiagų ir energijos suvartojimą per visą įrenginio eksploatavimo laiką. Tobulėjant pastato informaciniam modeliavimui, tikimasi gerokai išplėsti projektų valdymo optimizavimo galimybes gerokai prieš ir po projektavimo bei statybos etapo.