Kažkas, sergantis pasyviu agresyviu asmenybės sutrikimu (PAPD), gali atrodyti, kad tenkina kitų žmonių troškimus, o iš tikrųjų jie pasyviai priešinasi įsakymams ir nurodymams. Jis ar ji gali vengti atsakomybės, neigiamai reaguoti į pasiūlymus ir pasirodyti lengvai įžeidžiamas. Žmonės, turintys šį sutrikimą, laikui bėgant taip pat gali susikurti piktinantį požiūrį į šeimos narius, romantiškus partnerius ir autoritetus.
Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove: DSM-IV PAPD apibūdinama kaip neigiamo, pikto požiūrio ir pasyvaus pasipriešinimo modelis. PAPD požymiai gali būti akivaizdūs ankstyvame pilnametystėje ir gali tęstis visą likusį žmogaus gyvenimą. Šie simptomai yra atsakomybės vengimas, nepasitenkinimas artimaisiais ir autoritetais, užsispyrimas ir bendras neveiksnumas. Žmonės, kovojantys su PAPD, netinkamu metu gali pykti ir atrodyti pikti, priešiški ir įžeisti. Žmonės, turintys kitų tipų asmenybės sutrikimų, gali rodyti panašų neigiamą požiūrį ir elgesį.
Asmuo, kovojantis su PAPD, dažnai neigiamai reaguoja į kito asmens pasiūlymus, nurodymus ar nurodymus. Jei asmuo turi atlikti užduotį, asmuo, turintis PAPD, gali sąmoningai neklausyti nurodymų arba atidėti bandydamas atlikti užduotį. Kai kuriais atvejais asmuo gali tyčia atlikti užduotį, išreikšdamas pasipiktinimą įsakymą duodančiu asmeniu. Pasyvus-agresyvus elgesys gali būti tiesiog priemonė išreikšti bendrą priešiškumą ir pyktį.
Remiantis penkių faktorių asmenybės modeliu, žmonės, turintys pasyviai agresyvų asmenybės sutrikimą, pasižymi labai neurotiškomis, ekstravertiškomis ir sąžiningomis tendencijomis. PAPD psichologinis profilis taip pat rodo, kad žmonės nėra labai atviri ir sutaria su kitais, kartais atrodo paranojiški ar pernelyg ciniški. Nepaisant aukšto intelekto lygio, žmonės, kuriems pasireiškia PAPD simptomai, gali kovoti su santykiais ir karjeros plėtra.
Pasyvų agresyvų asmenybės sutrikimą diagnozuoja psichologas. Psichologas analizuoja paciento elgesį, atsižvelgia į narkotikų vartojimą, išgyvenimo įgūdžius, psichosocialinę istoriją. Kai kurie PAPD simptomai taip pat gali būti identifikuojami esant kitų tipų asmenybės sutrikimams, pvz., ribiniam asmenybės sutrikimui ir histrioniniam asmenybės sutrikimui. Ekstremalus ir nuolatinis pasyviai agresyvus elgesys gali paskatinti psichologą diagnozuoti pacientą, sergantį PAPD.
Pacientams, sergantiems pasyviu agresyviu asmenybės sutrikimu, nėra gydymo. Tačiau pacientai gali susidurti su kitomis problemomis, kurios pablogina jų neigiamą elgesį, pavyzdžiui, nerimą, depresiją ir bet kokias kitas su narkotikais ar alkoholiu susijusias problemas. Žmonės, turintys kitų problemų, be PAPD, gali vartoti vaistus nuo nerimo ir depresijos bei kreiptis konsultacijos dėl priklausomybės ir elgesio problemų. Kognityvinė-elgesio ir grupinė terapija gali būti labai naudinga pacientui. Grupinė terapija gali padėti asmeniui spręsti savo elgesį grupės aplinkoje ir galbūt pagerinti santykių problemas.