Fduciarinis sukčiavimas yra teisinis terminas, taikomas situacijoje, kai pažeidžiamas patikėtinis, kuris užima tokią pasitikėjimo poziciją kliento finansų valdymo atžvilgiu. Tokio pobūdžio pažeidimai dažnai įvyksta tais atvejais, kai kai kurie asmenys ar organizacijos buvo paskirti valdyti kliento finansinius interesus. Kai klientas tyčia padaro ką nors, kas prilygsta netinkamam kliento finansų ar turto valdymui arba pasisavinimui, teigiama, kad institucijos asmuo įvykdė pasitikėjimo sukčiavimą.
Pasitikėjimo sukčiavimo pavyzdį galima pamatyti situacijose, kai žmonės investuoja savo pinigus į sandorius, kurie, jų manymu, yra teisėti, tik norėdami sužinoti, kad vadinamoji finansų ar investicinė bendrovė yra apgaulių, konvertuojančių investuotojų pinigus į savo asmeniniais tikslais. Tokie netikri finansų namai ir finansų įstaigos yra teisiškai kalti dėl finansinio sukčiavimo, nes žmonės, kurie į juos investavo savo pinigus, tai padarė suprasdami, kad pinigai duos dividendus arba kitokią finansinę grąžą. . Finansų įstaigų nesugebėjimas tinkamai apsaugoti savo klientų pinigų ir tyčinis jų pinigų konvertavimas įrodo jomis sugrąžinto pasitikėjimo pažeidimą.
Kad būtų nustatyta patikėjimo teise, kaltinimus pareiškęs asmuo turi įrodyti, kad asmuo, įtariamas įvykdęs fiduciarinį sukčiavimą, su klientu siejo pasitikėjimo santykius. Klientas taip pat turi įrodyti, kad asmuo tyčia pasisavino jam teisėtai priklausančias lėšas. Toks klientas taip pat turi įrodyti, kad dėl apgaulingo patikėtinio veiksmų jis patyrė tam tikro pobūdžio finansinių nuostolių.
Priežastis, kodėl klientui būtina konstatuoti tyčinį patikėtinio pasitikėjimo pažeidimą, yra ta, kad toks asmuo gali būti nekaltas dėl patikėtinio sukčiavimo, jei veikė geriausiais ketinimais ir rūpestingumu. Svarbu. Tokiu atveju kliento patirti nuostoliai gali būti siejami su nuo patikėtinio nepriklausančiomis aplinkybėmis. Jei klientas gali įrodyti patikėtinį sukčiavimą, jis gali reikalauti iš patikėtinio atlyginti žalą.