Kas yra patirties kreivė?

Patirties kreivė yra mokymosi kreivės forma, kuri naudoja daugiau informacijos, kad būtų galima tinkamai įvertinti tam tikros situacijos būklę. Pirmą kartą 1960 m. aprašytą Bruce’o Hendersono, patirties kreivė naudojama gamybos sąnaudų ir gamybos kiekio ryšiui ištirti. Bendra kreivės idėja yra ta, kad gamybos procese būtini veiksmai kartojami laikui bėgant, tų veiksmų atlikimo sąnaudos sumažės.

Skirtingai nuo pagrindinės mokymosi kreivės, kurioje daugiau dėmesio skiriama darbo aspektui, patirties kreivė apima platesnį elementų, turinčių įtakos gamybos procesui, spektrą. Tai apima tokius elementus kaip rinkodaros strategijos ir sąnaudos, administravimas, platinimo išlaidos ir su gamyba susijusios išlaidos, pvz., žaliavų kaina. Šis išsamesnis metodas gali padėti daug lengviau nustatyti, ar sukauptos kiekvieno vieneto gamybos sąnaudos iš tikrųjų mažėja. Jei taip nėra, kreivės forma gali padėti nustatyti sritis, kuriose galima patobulinti, ir paskatinti mažėjimo tendenciją.

Pavyzdžiui, patirties kreivės nubrėžimas gali padėti nustatyti būdus, kaip sumažinti gamybos proceso lėtas vietas ir taip padidinti gamybą bei sumažinti bendrą vieneto kainą. Pavyzdžiui, jei gamybos procesas reikalauja, kad mašinos būtų sustabdytos dvidešimt minučių, kai į mašiną pakraunama nauja žaliavų partija, sprendimas gali būti didesnių partijų pirkimas. Šis pakeitimas suteikia galimybę pakrauti mašiną visu pajėgumu ir leisti jai veikti ilgiau, kol prireiks daugiau medžiagų. Jei dėl šio proceso pakeitimo prastovos laikas sutrumpėja 25 %, tai atliekant tos pačios rūšies užduotis galiausiai per tą patį laiką pagaminama daugiau parduodamų prekių, o tai savo ruožtu padeda sumažinti į kiekvieną įrenginį investuotas išlaidas.

Patirties kreivės panaudojimo efektyvumas reikalauja, kad įmonės atidžiai žiūrėtų į bet kurį elementą, kuris gali turėti įtakos procesui ir bendram gamybos kiekiui. Technologijų pokyčiai gali padėti atlikti tas pačias užduotis ir išlaikyti tą patį gamybos lygį, tačiau tam reikia naudoti mažiau išteklių, pavyzdžiui, darbo jėgos. Atidžiai pažvelgus į kiekvieną gamybos proceso etapą, gali būti pertvarkyta užduočių seka, todėl produktyvumas padidės. Kai kuriais atvejais užduotys gali būti pasikartojančios ir nebūtinos gamybos procesui, todėl gali būti visiškai pašalintos.