Patirtinis ugdymas – tai ugdymo procesas, kurio metu žmogus mokosi per tiesioginę patirtį ir sąveiką, o ne tiesiog per paskaitą ar skaitydamas. Šio tipo ugdymo metu mokiniai dažniausiai išvyksta į ekskursijas ir išeina mokytis už klasės ribų, o mokytojai, kai tik įmanoma, dažnai atsineš į klasę išorinės medžiagos. Tam tikroms studijų sritims, ypač mokslui ir technologijoms, šis mokymosi būdas dažnai yra labai naudingas, o ne didaktiniai metodai. Patirtinis ugdymas paprastai yra abipusiai interaktyvi patirtis, kurią sukuria ir padeda mokytojas bei atlieka prasmę kuriantis mokinys.
Dažnai siejami su patirtiniu mokymusi, jie yra tarpusavyje susiję, bet nėra sinonimai. Skirtumas yra ne tik semantinis, nes patirtinis mokymasis yra tikrasis procesas, per kurį mokiniams taikomas ir realizuojamas patirtinis ugdymas. Kitaip tariant, patirtinis mokymasis yra labiau tiesiogiai susijęs su mokiniu ir tuo, kaip mokinys sukuria prasmę mokymosi procese. Patirtinis ugdymas paprastai reiškia viso proceso, įskaitant mokytoją ir aplinką, kurioje vyksta mokymasis, patikrinimą.
Šio tipo ugdymas stipriai pagrįstas supratimu, kaip mokinys patiria mokymosi procesą ir kaip tai gali būti panaudota jo išsilavinimui gerinti. Patirtinio ugdymo metu studentai ir mokytojai paprastai dirba kartu, kad sukurtų patirtį, kuri mokiniui sukuria naują informaciją ir praktinę prasmę. Tai dažnai daroma ieškant būdų, kaip tai, kas studijuojama, gali būti aktuali studentams, nes studentai dažniausiai geriausiai išmoks medžiagą, kai supras, kodėl informacija jiems turėtų būti svarbi.
Pavyzdžiui, mokiniai, mokantys apie skirtingus gyvūnus, tikrai galėtų mokytis žiūrėdami į gyvūnų nuotraukas ir išgirsdami skirtingų rūšių pavadinimus bei aprašymus. Tačiau patyriminio ugdymo metu studentai galėtų eiti į zoologijos sodą, kur galėtų pamatyti gyvūnus iš pirmų lūpų. Skirtingos gyvūnų klasifikacijos tampa aktualesnės mokiniams, nes jie mato, kaip susiję paukščiai, žinduoliai, žuvys ir porūšiai, ir supranta, kaip tokia klasifikacija palengvina aptarimą apie gyvūnus.
Patirtinio ugdymo mokytojas sukuria aplinką, kurioje gali vykti mokymasis, ir padeda mokiniams susikurti prasmę. Ankstesniame pavyzdyje mokytojas nurodytų skirtingus gyvūnus ir aptartų gyvūnų rūšių ir kategorijų panašumus. Šis mokytojas greičiausiai taip pat užduos klausimus, kad nustatytų, ar tai, ko mokiniai mokosi, aktualumą. Kaip pagalbininkas, mokytojas greičiausiai nukreiptų mokinių mintis į tai, kad geriau suprastų, ko jie turi mokytis, ir iššauks mokinius patiems sukurti prasmę ir žinias.