Patognomoniniai požymiai yra svarbūs ligos rodikliai, kuriuos gydytojas gali naudoti galutinei diagnozei nustatyti. Jie yra tokie būdingi tam tikroms sveikatos būklei, kad kai gydytojas juos mato, yra labai didelė tikimybė, kad pacientas turi tam tikrą būklę. Šių požymių nebuvimas nebūtinai reiškia, kad pacientas neserga, nes jie pasireiškia ne visais atvejais. Tokie rodikliai kartais gali atsirasti ir su kitomis ligomis, tokiu atveju gydytojui gali tekti naudoti diferencinę diagnozę, kad išsiaiškintų, kas vyksta.
Tai viršija simptomus, kurie yra ligos rodikliai. Kažkas panašaus į karščiavimą yra simptomas. Tai reiškia, kad pacientas blogai jaučiasi ir kad kažkas sukelia karščiavimo reakciją. Tačiau karščiavimas gali pasireikšti sergant įvairiomis ligomis ir paprastai nerodo konkrečios būklės. Kita vertus, išskirtinis išsišiepęs veido spazmas yra patognomoninis stabligės požymis, taip pat žinomas kaip užraktas. Taip pat jaučio akies bėrimas gali būti laikomas patognomoniniu Laimo ligos požymiu.
Jei pacientui pasireiškia patognomoniniai ligos požymiai, gydytojas gali norėti surinkti anamnezę ir surinkti kitos informacijos diagnozei patvirtinti. Aukščiau pateiktame pavyzdyje, jei pacientui pasireiškia veido raumenų spazmai, gydytojas gali patikrinti, ar nėra sužalojimų, kurie galėjo sukelti stabligę. Kraujo tyrimas taip pat gali būti naudingas ir gali padėti gydytojui atmesti strichnino kiekį, kuris taip pat gali sukelti veido spazmą, nors paprastai dėl to įsitempia ir kiti kūno raumenys.
Patognomoninių požymių nustatymas gali būti ypač svarbus sergant labai užkrečiama liga. Pavyzdžiui, tymus galima lengvai diagnozuoti Kopliko dėmėmis – išskirtiniais pažeidimais burnos viduje. Jei gydytojas juos mato, pacientą galima nedelsiant izoliuoti, kad būtų išvengta perdavimo. Be to, gydytojas gali įspėti tėvus ir priežiūros paslaugų teikėjus, kad jie galėtų įspėti žmones, kurie galėjo turėti sąlytį su pacientu. Tai leidžia žmonėms greitai reaguoti į tymų protrūkį ir apriboti ligos plitimą.
Medicininiuose tekstuose gali būti aptariami patognomoniniai požymiai, kartais su iliustracijomis. Tai leidžia medicinos personalui stažuotojui sužinoti, ko reikia ieškoti greitai ir galutinai diagnozuojant. Tekstuose taip pat gali būti kalbama apie galimus painiavos ir painiavos šaltinius bei būdus, kaip jų išvengti. Tai sumažina klaidingos diagnozės, pagrįstos klaidingai perskaitytais ženklais, riziką. Kai kurie patognomoniniai požymiai yra ginčų temos, todėl gydytojai gali ginčytis, ar jie tikrai tokie būdingi konkrečiai ligai, kad juos būtų galima panaudoti autoritetingai diagnozei nustatyti.