Asplenium nidus, taip pat žinomas kaip paukščių lizdo papartis, yra atogrąžų augalas, kurio natūralūs namai yra Polinezijos salos ir Havajai, kur jie paprastai auga aukštesnėse medžių šakose. Jie yra epifitiniai, o tai reiškia, kad nors ir auga ant kito šaltinio, pavyzdžiui, medžių, jie jais nesimaitina. Maistingąsias medžiagas jie gauna iš oro ir vandens. Jų gniūžtės yra banguotos ir šaukšto formos ir gali siekti iki trijų pėdų. Nors ir sunku auginti, iš jų galima užauginti gražių kambarinių augalų, tačiau kambariniai egzemplioriai paprastai nebus tokie dideli, kaip auginami optimaliomis lauko sąlygomis.
Paukščių lizdo papartis auga iš sporų, numestų ant samanų, ir norint sudygti, reikalinga didelė drėgmė ir 70–80 laipsnių Farenheito (21–26 laipsnių Celsijaus) temperatūra. Naujos sporos arba daigai turi būti uždengti plastiku arba stiklu ir nuolat rūkomos aplinkoje, kad būtų pasiekta norima drėgmė ir temperatūra. Kadangi šie augalai iš esmės yra džiunglių augalai ir jiems sudygti reikia ypatingos priežiūros, paprastai rekomenduojama juos įsigyti iš komercinių daigynų, iš anksto sudygusius ir paruoštus sodinti.
Sudygus ir įsišaknijus, paukščio lizdo papartį galima perkelti į mažus vazonėlius ar krepšelius, kuriuose yra organinės žemės. Jas reikėtų laikyti patalpoje, kai temperatūra atvės. Pirmenybė teikiama moliniams puodams, nes jie leidžia padidinti oro srautą. Vazonai turi būti dedami toje vietoje, kur yra daug netiesioginės saulės, nes saulė gali nudeginti lapelius. Idealiu atveju žemė visada turėtų būti drėgna, nes visiškai išdžiūvus jie gali mirti.
Trąšos turėtų būti naudojamos du kartus per metus, pavasarį ir vasarą. Paprastai rekomenduojami organiniai mišiniai, tokie kaip žuvų emulsija. Siekiant užtikrinti, kad augalas nebūtų pertręštas, mišinį turėtų sudaryti pusė vandens ir pusė trąšų. Pertręšimas gali pakenkti tiek šaknims, tiek lapams.
Paprastai paukščių lizde esantis papartis gali būti jautrus daugeliui kenkėjų ir grybelių. Vikšrai, miltiniai vabzdžiai ir grybiniai uodai yra dažnos problemos, kurias gana lengva aptikti. Vienas iš būdų sumažinti užkrėtimo tikimybę, kad auginimo plotas nebūtų dumblių. Taip pat gali būti naudojami pesticidai, tačiau reikėtų būti ypač atsargiems, nes kartais jie taip pat gali pakenkti augalui. Jei manoma, kad užkrėstas daugiau nei vienas augalas, geriausia pesticidu užtepti vieną augalą, kad būtų galima peržiūrėti bet kokią žalą.