Kalbant apie žemės ūkį, tikrai yra gyvis, žinomas kaip pavasario viščiukas, nors virėjai gali jį vadinti Kornvalio medžiojamąja višta arba Poussin. Veisiamas pirmiausia maistui, tai labai jaunas paukštis, turintis didelį baltos ir tamsios mėsos santykį. Teigiama, kad mėsa yra daug sultingesnė ir švelnesnė nei senesnių viščiukų, auginamų pietų stalui. Ankstyviausiomis paukštininkystės dienomis šaltais žiemos mėnesiais jauniklių buvo neįmanoma auginti, todėl pavasarį į rinką atvežtas viščiukas buvo vertinamas dėl jaunystės ir gaivesnio skonio.
Metaforiškai kalbant, pavasarinė viščiukas galėtų atstovauti pačiame jaunystės amžiuje. Toks žmogus kartais gali būti šiek tiek naivus ar nepatyręs, tačiau dažnai fiziniu judrumu ir asmenybe kompensuoja tai, ko jam gali pritrūkti pasaulinės patirties. Jauną kolegijos studentą šiuo terminu gali apibūdinti kiti, kurie pavydi jo jaunatviškos išvaizdos ar neaiškios pasaulėžiūros.
Neretai dažniau pastebima neigiama forma: „nėra pavasario vištienos“, nes kalbėtojas nori pabrėžti savo ne jaunatviškumo statusą. Personažas gali atsiprašyti už sulėtėjusį pasirodymą, nurodydamas, kad jis ar ji nebėra jaunas. Nuoroda yra labiau save niekinanti pastaba nei jaunesnių žmonių kritika. Tai, kad vyresnio amžiaus žmogus yra laikomas pavasarine vištiena, dažniausiai nėra vertinamas kaip menkinimas, o veikiau kaip komentaras apie jaunystę ir gyvybingumą.
Kai kurie restoranai vis dar reklamuoja savo paukštienos šviežumą, vadindami ją pavasarine vištiena, nors dėl šiuolaikinių paukštininkystės pažangos šis pavadinimas tampa mažiau reikšmingas. Tos pačios savybės, dėl kurių originalus jaunas paukštis buvo toks vertinamas, dabar gali būti kopijuojamas ištisus metus. Viščiukai gali būti išperinti dalimis ir laikomi šildomuose inkubatoriuose, o tai reiškia, kad jaunesnis nei 10 mėnesių viščiukas turėtų būti paruoštas rinkai bet kuriuo metų laiku, ne tik pavasario mėnesiais.