Daugumoje jurisdikcijų visame pasaulyje nuosavybės teisės skirstomos į oro teises, teises į paviršių ir teises į žemę. Kaip rodo pavadinimas, žemės teisės yra teisės naudoti, gerinti ir parduoti žemės paviršių. Kita vertus, žemės gelmių teisės yra teisės, kurias galima pasilikti, kai kas nors parduoda turtą ir kreipiasi dėl teisės kasti arba kasti bet kokius mineralus, randamus po žemės paviršiumi. Oro teisės daugelyje jurisdikcijų taikomos orui virš nuosavybės, taip pat gali būti atskirtos nuo žemės paviršiaus teisių ir parduodamos.
Paviršiaus teisių savininkas gali laisvai tobulinti arba statyti žemėje viską, ką leidžia vietiniai zonavimo įstatymai. Teisės į paviršių taip pat paprastai apima teisę sodinti pasėlius, žolę, gėles ar medžius. Teisės į vandenį, esantį žemiau arba šalia jo, skirsis priklausomai nuo jurisdikcijos, vandens telkinio tipo ir nuo to, ar žemė yra toje vietovėje, kurioje vanduo gąsdina, ar ne. Dažnai vyriausybei iš tikrųjų priklauso teisės į vandenį, esantį po paviršiumi.
Daugelis žmonių nelabai galvoja apie skirtingas teises į žemę, kurios yra kartu su nuosavybe. Tačiau prieš perkant nekilnojamąjį turtą verta atidžiai perskaityti aktą, nes buvo atvejų, kai nekilnojamojo turto pardavimas išsaugant žemės gelmių teises nebuvo neįprastas. Tai buvo ypač įprasta JAV Senuosiuose Vakaruose per Aukso karštligę arba vietovėse, kur istoriškai buvo atrasta nafta. Kai teisės į paviršių parduodamos arba perduodamos su teisių į gelmę išlyga, teisių į gelmę savininkas turi teisę pasinaudoti šia teise, kai tik pasirenka, ir gali naudoti bet kurią paviršiaus dalį. pagrįstai būtina mineralams išgauti.
Oro teisės retai yra svarbios arba susijusios su gyvenamąja nuosavybe; tačiau jie dažnai yra svarbūs didelėse tankiai apgyvendintose miesto zonose, kur zonavimo kodeksai griežtai riboja pastatų aukštį. Techniškai nekilnojamojo turto savininkas paprastai turi teisę į orą virš nuosavybės iki begalybės tol, kol bet kokios ant nuosavybės pastatytos konstrukcijos netrukdo oro eismui. Tiesą sakant, daugumoje jurisdikcijų statomoms konstrukcijoms taikomi aukščio apribojimai. Savininkas kartais gali parduoti savo oro teises, kuriomis nesinaudojama. Pavyzdžiui, dideliame mieste, kuriame pastatai yra apriboti iki 20 aukštų, nuosavybės savininkui, kuris nesinaudoja 15 jam skirtų aukštų, gali būti leista parduoti šias oro teises arba aukštus kitam nuosavybės savininkui.