Paviršutiniškai plintanti melanoma (SSM) yra odos pažeidimo tipas, kuris gali būti odos vėžio pirmtakas. Iš pradžių jis atrodo mažas ir panašus į šiek tiek didelę strazdaną, tačiau žymiai progresuoja į didesnį, ryškesnį pažeidimą. Kiekvienas gali susirgti šia liga, nepaisant amžiaus ir lyties, nors kai kurie žmonės yra jautresni nei kiti. Nors jos prognozė paprastai laikoma daug žadančia ir nekelia pavojaus gyvybei, būklė gali būti mirtina, jei negydoma.
Iš keturių melanomos tipų paviršutiniškai plintanti melanoma sudaro apie 70 procentų visų praneštų atvejų. Mazginė melanoma sudaro apie 15 procentų atvejų, lentigo maligna melanoma – apie 10 procentų, o akralinė lentiginous melanoma – apie 5 procentus. Pastaroji iš visų melanomos formų laikoma pavojingiausia gyvybei. Kadangi paviršutiniškai plintanti melanoma yra gana ryški, ji vis dar yra pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis, nepaisant teigiamos prognozės.
Šia liga dažniausiai serga moterys, nors vyrai taip pat gali susirgti. Moterys dažniausiai aptinka pažeidimus ant kojų, o vyrams – išsklaidytus viršutinėje liemens dalyje, ypač tarp kaklo ir dubens. Paviršutiniškai plintanti melanoma dažniausiai pasireiškia po brendimo ir yra labiau paplitusi tarp baltaodžių nei kitos etninės kilmės žmonių. Be to, tai dažniau pasitaiko žmonėms, kurių kūne yra 100 ar daugiau apgamų.
Dvi paviršutiniškai plintančios melanomos stadijos reiškia ir būklės atsiradimą, ir jos nešiotojui keliamą grėsmę. Pradinė fazė yra žinoma kaip radialinė fazė, kai odoje pirmiausia susidaro pažeidimai. Šie pažeidimai atrodo maži ir ploni ir gali likti šioje fazėje kelis mėnesius ar net metus. Radialinė fazė kelia mažiausią vėžio grėsmę.
Antrasis būklės etapas, vadinamas vertikalaus augimo faze, yra daug pavojingesnis gyvybei. Pažeidimai išauga daugiau nei apie 25 colio (6 mm) ir slenka giliau į odos paviršių, galbūt sukeldami skausmą, odos sudirginimą, išsiliejimą ar kraujavimą. Melanoma gali išplisti į aplinkinius odos audinius, patamsėti jos pigmentacija. Kai imuninė sistema bando kovoti su šia būkle, kartais ši pigmentacija šiek tiek sumažėja, tačiau melanoma vis dar egzistuoja ir ją reikia gydyti.
Daugelis skirtingų veiksnių prisideda prie tikimybės užsikrėsti paviršine plintančia melanoma. Pacientai dažnai turi brolį ar seserį ar tėvą, sergantį šia liga. Kiti nekontroliuojami veiksniai, pvz., silpna imuninė sistema arba reta paveldima odos liga, vadinama pigmentine kseroderma, gali kelti tolesnę riziką. Saulės poveikis, lengviau valdomas veiksnys, padidina melanomos išplitimo tikimybę, ypač paauglystėje.
Esant galimiems šios būklės požymiams, rekomenduojama pasikonsultuoti su dermatologu. Paviršutiniškai plintanti melanoma dažniausiai diagnozuojama biopsijos būdu, nors kartais naudojami rentgeno spinduliai, kompiuterinė ašinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT), ultragarsu ir kitos procedūros. Ši būklė paprastai gydoma chirurginiu būdu, o tai žymiai sumažina jos išsivystymo į potencialiai mirtiną odos vėžį riziką.