Pavojingas teisės pažeidėjas yra nusikaltęs asmuo, padaręs nusikaltimą, dėl kurio buvo nustatytas sunkus kūno sužalojimas. Nusikaltėliams, kurie laikomi pavojingais nusikaltėliais, taikomos griežtesnės bausmės ir griežtesnė priežiūra nei vidutiniams nusikaltėliams. Priklausomai nuo pažeidėjo jurisdikcijos, pavojingam nusikaltėliui taikoma papildoma priežiūra po įkalinimo, ilgesnės laisvės atėmimo bausmės, pavojingo nusikaltėlio registracija ir net neterminuotos laisvės atėmimo bausmės.
Jungtinėse Valstijose pavojingų nusikaltėlių teisės aktai buvo reklamuojami kaip prieštaraujantys Konstitucijai. Dėl šios priežasties neapibrėžti sakiniai – neturintys konkretaus ilgio, o tik minimalūs ir didžiausi laikotarpiai – neleidžiami. Tačiau priešingai šiai teisinei pozicijai, nepaisant kritikų protestų, įstatymai, reikalaujantys, kad seksualiniai nusikaltėliai būtų klasifikuojami ir registruojami, yra konstituciniai.
Įstatymai, tokie kaip populiarus „Meganos įstatymas“, reikalauja, kad seksualiniai nusikaltėliai būtų registruojami ir stebimi, o visiems potencialiems naujiems kaimynams būtų siunčiami pranešimai, įspėjantys, kad seksualiniai nusikaltėliai persikelia į teritoriją. Nustatyti apribojimai, kur nusikaltėlis gali gyventi, dirbti ir kurtis. Tie, kurie prieštarauja šiems įstatymams, teigia, kad jie pratęsia bausmę, įtraukia pažeidėjus bet kuriai bendruomenei ir nėra ekonomiški. Advokatai tvirtina, kad žinojimas, kas yra seksualiniai plėšrūnai ir kaip jie atrodo, suteikia kitiems žmonėms geresnę galimybę apsaugoti savo vaikus.
Kanadoje ir Anglijoje pavojingiems nusikaltėliams iš tikrųjų gali būti skirta neapibrėžta bausmė. Kanados vyriausybė teigia, kad tam tikri nusikaltėliai kelia didelį pavojų visuomenei. Šio paskyrimo prašoma pateikus Karališkojo prokuroro prašymą, o jei jis bus priimtas, jam gresia automatinė neterminuota bausmė, neperžiūrint lygtinio paleidimo septynerius metus. Nusikaltimai, atitinkantys pavojingo nusikaltėlio statuso siekimo kriterijus, apima konkrečius seksualinės prievartos nusikaltimus, ypač smurtinius nusikaltimus, arba galimai smurtinius nusikaltimus, už kuriuos galima skirti 10 ar daugiau metų bausmę. Danijoje toks įvardijimas ir nuosprendis paprastai skiriami pakartotiniams seksualiniams nusikaltėliams arba labai smurtaujantiems nusikaltėliams, kurių nusikaltimai kitu atveju nebūtų verti laisvės atėmimo iki gyvos galvos.
Daugelis prieštaraujančių neterminuotam nuosprendžiui pavojingam nusikaltėliui teigia, kad tokia bausmė yra žmogaus teisių pažeidimas. Oponentai tvirtina, kad šios vyriausybės prognozuoja ir baudžia už nusikaltimą, kuris dar nepadarytas. Kai kuriose šalyse pastebima tendencija nustatyti atvirkštinę prievolės sistemą – įrodinėjimo naštą tenka kaltinamiesiems, kad jie įrodytų, jog jie nenusipelno, o ne vyriausybės pareiga įrodyti, kad nusipelno. Žmogaus teisių aktyvistai perspėja, kad tai pavojinga tendencija, galinti pakenkti esamoms pagrindinių teisių sistemoms šiose šalyse. Šie aktyvistai teigia, kad apginti kaltinamųjų teises kartu ginant visuomenės gerovę pasirodė esąs sudėtingas pusiausvyros veiksmas.