Limfmazgiai pažastyje arba pažastyje kartais gali atskleisti ligas, tokias kaip krūties vėžys. Pažasties rezekcija yra šių limfmazgių pašalinimo procesas, siekiant ieškoti vėžio požymių. Tokio tipo rezekcijos metu paprastai pašalinama nuo 30 iki XNUMX limfmazgių, o vėžio plitimą galima nustatyti pagal paveiktų mazgų skaičių.
Mazgai skirstomi į tris lygius, priklausomai nuo jų vietos ir artumo prie krūties. Dažniausiai pažasties rezekcija tiria tik 1 ir 2 lygio mazgus. 1 lygio limfmazgiai yra šalia didžiojo krūtinės raumens – didelio krūtinės raumens. Šiek tiek aukščiau yra 2 lygio limfmazgiai. Vėžio buvimas 2 lygio mazguose rodytų didesnį ligos plitimą.
Ši procedūra gali būti atliekama ne tik kaip diagnostinė priemonė, bet ir kaip gydymas. Kartais, gydant krūties vėžį, pažasties rezekcijos tikslas gali būti užkirsti kelią vėžiniams limfmazgiams palengvinti vėžio plitimą. Kai ji atliekama, ji paprastai atliekama tuo pačiu metu kaip mastektomija arba lumpektomija.
Pasiruošimas pažasties rezekcijai dažnai apima bendrąją nejautrą, nepridedant jokių cheminių medžiagų, kurios blokuotų nervų perdavimą į raumenis. Šios cheminės medžiagos nenaudojamos, nes jos gali neleisti chirurgui nustatyti, ar atliekant chirurginį procesą nepažeidžiami svarbūs nervai. Chirurgas taip pat turi nustatyti pažastinės arterijos ir pažasties venos padėtis, kad šios kraujagyslės nepjaustytų. Kraujagyslių vieta taip pat gali būti naudojama norint orientuotis operacijai ir užtikrinti, kad pjūviai būtų daromi arti limfmazgių.
Po pažasties rezekcijos reikia tikėtis šiek tiek laiko gijimui, taip pat didelės komplikacijų tikimybės. Maždaug keturi penktadaliai žmonių, kuriems atliekama ši procedūra, per kelis mėnesius po operacijos turėjo tam tikrų rankų problemų. Problemos dažnai apima patinimą šioje srityje, rankų silpnumą, sustingusias rankas, ribotą judesių diapazoną ir liekamąjį skausmą bei tirpimą.
Maždaug penktadalis pacientų, kuriems buvo atlikta ši operacija, jaučia didelį rankos skausmą, kuris išlieka ilgą laiką po operacijos. Po vienerių metų maždaug ketvirtadaliui pacientų ir toliau buvo patinimas, o maždaug dviem penktadaliams buvo problemų judant ranką ties pečiais. Apskritai, kuo didesnė operacijos apimtis, tuo sunkesnės būna komplikacijos.