Kas yra pažengęs motinystės amžius?

Pažengusį motinos amžių galima apibūdinti dviem būdais. Tai gali būti apibrėžiama kaip laipsniška visuomeninė mamų amžiaus didėjimo tendencija, kai jos susilaukia pirmųjų vaikų. Arba jis gali būti vertinamas kaip motinos amžius, kai ji susilaukia pirmojo vaiko. Šiuo atveju 35 metų ir vyresni medicinoje laikomi pažengusiais.
Tikrai taip yra, kad ypač Vakarų šalyse moterų amžius, kai susilaukia pirmagimio, išaugo. Taip yra dėl įvairių veiksnių. Tai apima didesnes moterų mokymosi galimybes, vėlesnį daugelio moterų santuokos amžių ir moterų dalyvavimą darbo rinkoje. Nors vis dar yra daug moterų, kurios susilaukia vaikų būdamos dvidešimties ir trisdešimties metų amžiaus, nemažai moterų dabar laukia, kol sulauks trisdešimties ar keturiasdešimties, kad sukurtų šeimą.

Sveikatos požiūriu pažengęs motinos amžius kelia didelių problemų. Vienas iš jų minimas labai dažnai. Moterims senstant sunkiau pastoti ir joms gali prireikti įvairių vaisingumo intervencijų, kad pastotų. Tai gali būti brangu ir nekelia pavojaus. Pavyzdžiui, apvaisinimas in vitro kelia didesnę širdies ydų riziką.

Yra ir kitų žinomų pažengusios motinos amžiaus pavojų, kaip nurodė daugelis agentūrų, skaičiuojančių apsigimimų statistiką. Vienas iš didžiausių iš jų yra vaikas su Dauno sindromu. Nuo 32 iki 35 metų rizika, kad vaikas gims su šia liga, padvigubėja. Po dešimties metų tikimybė susilaukti vaiko su Dauno sindromu yra dešimt kartų didesnė nei sulaukus 35 metų.

Persileidimų dažnis taip pat įvyksta dažniau. Maždaug pusė visų nėštumų baigiasi persileidimu 40 metų amžiaus moterims. Apie 20% nėštumų taip baigiasi 35–40 metų moterims. Manoma, kad šį pokytį lemia didesnis polinkis gimdyti vaikus, turinčius didesnių chromosomų anomalijų.

Kita padidėjusi rizika yra didesnė gestacinio diabeto, negyvagimio, priešlaikinio gimdymo, placentos previa ir aukšto kraujospūdžio tikimybė. Moterims, kurios yra vyresnio amžiaus, dažniau prireiks c-pjūvio ir (arba) jos turi laikytis lovos režimo. Kai kuriems taip pat gresia didesnis pavojus sveikatai dėl gyvenimo būdo ligų, kurios pirmą kartą gali pasireikšti 30-ųjų pabaigoje – 40-ųjų viduryje.