Kas yra pažinimo restruktūrizavimas?

Kognityvinio restruktūrizavimo metu žmonės įvertina savo mąstymo reakcijas į skirtingus scenarijus ir keičia neigiamas reakcijas į teigiamas ar bent jau neutralias. Žmonės gali nelabai suvokti, ką galvoja, o sergantieji depresija ar kitomis problemomis gali sustiprinti problemas dėl giliai neigiamų minčių. Taikant kognityvinį restruktūrizavimą, įrankį, naudojamą elgesio terapijos metoduose, tokiuose kaip racionali emocinė ir kognityvinė elgesio terapija (CBT), žmonės mokomi labiau suvokti savo reakcijas, o tada iš sąmoningos perspektyvos pakeisti savo mintis, kad neigiami mąstymo modeliai būtų kuo mažesni.

Iš pradžių, nors darbas skamba paprastai, gali prireikti pastangų, kad žmonės suprastų, kaip jie reaguoja į sudėtingas ar sunkias aplinkybes. Terapijoms, tokioms kaip CBT, naudojamos užrašų knygelės arba darbalapiai, kuriuos galima užpildyti, kad šios reakcijos būtų visiškai sąmoningos. Taip pat gali būti sudėtinga pakeisti neigiamą mąstymą į pozityvesnį mąstymą, ypač kai žmonės kenčia nuo didelių problemų. Kognityvinis restruktūrizavimas yra tik vienas iš būdų spręsti rimtus sutrikimus, o CBT ir kitos terapijos padeda žmonėms įvertinti emocijas ar mąstymo reakcijas ir iš kitų perspektyvų.

Nors tai sudėtinga, pažinimo restruktūrizavimo pavyzdys leidžia gana lengvai suprasti šį procesą. Pavyzdžiui, asmuo gali turėti nuolatinių problemų dėl kūno įvaizdžio ir tas asmuo turi nusipirkti džinsų. Kai ji žiūri į veidrodį, jai kyla įvairių mąstymo reakcijų.

Jei ji išsakytų savo mintis, jos skambėtų maždaug taip: „O, dėl šių džinsų mano užpakalinė dalis atrodo didžiulė. Nieko, ko galiu nusipirkti, neatrodau gerai. Aš toks storas. Aš visada atrodysiu siaubingai“.

Toks neigiamas įsitraukimas į save sustiprina blogus jausmus, kuriuos moteris jau jaučia apie save. Ji gali sustiprinti savo problemas įvairiose situacijose, pavyzdžiui, kiekvieną kartą, kai ji apsirengia ir nusirengia arba praeina pro veidrodį. Ankstyvosiose kognityvinio restruktūrizavimo pastangose ​​moteris išgirsdavo šias mintis, o vėliau jas perfrazuotų arba pertvarkytų.

Ji sugalvodavo neutralesnius ar pozityvesnius teiginius, pavyzdžiui: „Gal tik ši džinsų pora neatrodo labai gerai, arba aš pervertinu, kaip jie atrodo blogai. Jie tikrai gerai priglunda prie juosmens ir yra tinkamo ilgio.

Toks pertvarkymas laikui bėgant gali pakeisti mąstymo modelius. Gali būti, kad tai sukuria naujus nervinius kelius. Tai negali būti praktikuojama tik retkarčiais, nes tikslas yra ilgainiui padaryti šį pertvarkymą automatinį, o tam reikia kartoti.

Kognityvinis pertvarkymas neturi būti labai sudėtingas. Eisme įstrigęs žmogus pradeda galvoti „Kodėl man taip atsitiko? Visada viskas klostosi ne taip“. Vietoj to, asmuo galėtų stebėti eismą ir pasakyti: „Na, manau, mes visi įstrigome. Labai blogai.“ Pagrindinis tikslas yra pašalinti mąstymo reakcijas nuo neigiamo emocinio turinio, kuris žeidžia žmogų, o kai žmonės tai daro geriau, jie dažnai pastebi, kad pagerėjo pagrindinės sąlygos, ypač kai šis metodas taikomas su kitais elgesio terapijos metodais.