Kognityvinio sutrikimo testas yra atranka, skirta patikrinti, ar pacientui nėra kognityvinių sutrikimų požymių, tokių kaip atminties praradimas, logikos ir samprotavimo sunkumai ir prastas supratimas. Tokie testai gali būti naudojami vertinant pacientus, patyrusius galvos smegenų traumą ar progresuojančias neurologines ligas, tiriant pacientus, patiriančius susirūpinimą keliančius kognityvinius pokyčius. Šie testai taip pat gali būti naudingi nustatant pradinę atskaitos tašką, nuolat vertinant ir stebint pacientą, turintį pažinimo sutrikimų.
Kognityvinio sutrikimo testo trukmė skiriasi. Paprastai pacientui užduodama keletas klausimų ir jo gali būti paprašyta atlikti užduotis, reikalaujančias, kad pacientas atsimintų dalykus, kartotų teiginius ir vizualiai atpažintų medžiagą, pavyzdžiui, žiūrėdamas į korteles. Ilgesni testai yra išsamesni ir leidžia gydytojui atlikti išsamų įvertinimą, o trumpesni testai gali būti naudingi atliekant greitą atranką, siekiant susidaryti bendrą vaizdą apie paciento pažinimo funkcijos lygį.
Slaugytojai gali naudoti tokius testus ligoninėse ir klinikose, o žmonės, pavyzdžiui, greitosios pagalbos tarnybų darbuotojai, gali turėti supaprastintas pažinimo sutrikimų testų versijas, kurios gali būti naudojamos vertinant žmones įvykio vietoje. Šie testai taip pat gali būti naudojami siekiant išsiaiškinti, ar paciento mąstymas ir pažinimo gebėjimai laikinai nepablogėja dėl narkotikų ar alkoholio, o tai ypač kelia susirūpinimą teisėsaugos pareigūnams. Žmonės, susirūpinę dėl savo smegenų funkcijos, taip pat gali naudoti savęs vertinimo testus, pateiktus internete ir sveikatos organizacijų parengtuose leidiniuose, kad įvertintų savo pažintinius gebėjimus.
Gydytojai pagal numatytuosius nustatymus gali atlikti pažinimo sutrikimo testą visiems vyresnio amžiaus pacientams, kad patikrintų, ar nėra pokyčių požymių, nes vyresnio amžiaus žmonėms kyla didesnė pažinimo sutrikimų rizika. Jaunesniems pacientams toks tyrimas naudojamas, kai manoma, kad pacientas turi pažinimo problemų arba kai pacientui akivaizdžiai gresia smegenų sužalojimo ar lėtinės ligos pasekmė. Atranka gali būti naudojama anksti nustatyti sutrikimus, todėl priežiūros paslaugų teikėjai gali koreguoti gydymo kursą, kad atspindėtų paciento sutrikimo lygį.
Pažinimo sutrikimo testo užbaigimas kartais gali būti varginantis pacientą, ypač ilgo patikrinimo atveju. Žmonės gali žinoti, kad jų testų rezultatai yra prasti, nes jiems sunku atlikti testo užduotis, todėl jie gali nervintis, o tai gali pabloginti pažinimo gebėjimus. Atliekant tokius tyrimus svarbu žinoti paciento psichinę būseną, o jei pacientas jaučiasi nusiminęs ar susijaudinęs, pažinimo sutrikimo testą reikia nutraukti ir atnaujinti vėliau.