Kognityvinis skaičiavimas reiškia kompiuterinių sistemų, sukurtų pagal žmogaus smegenis, kūrimą. Iš pradžių vadinamas dirbtiniu intelektu, 1990-aisiais mokslininkai pradėjo vartoti šiuolaikinį terminą, nurodydami, kad mokslas buvo sukurtas mokyti kompiuterius mąstyti kaip žmogaus protas, o ne kurti dirbtinę sistemą. Šio tipo kompiuterija sujungia technologijas ir biologiją, bandant iš naujo suprojektuoti smegenis, vieną iš efektyviausių ir efektyviausių kompiuterių Žemėje.
Kognityvinio skaičiavimo šaknys siekia šeštąjį dešimtmetį, kai kompiuterių įmonės pirmą kartą pradėjo kurti išmaniąsias kompiuterines sistemas. Tačiau dauguma šių sistemų buvo ribotos, nes jos negalėjo pasimokyti iš savo patirties. Ankstyvojo dirbtinio intelekto buvo galima išmokyti tam tikrų parametrų, tačiau jis negalėjo pats priimti sprendimų ar protingai išanalizuoti situacijos ir rasti sprendimo. Technologijų entuziazmas pradėjo blėsti, nes mokslininkai baiminosi, kad išmanaus kompiuterio niekada nepavyks sukurti.
Tačiau su dideliu pažinimo mokslo pasiekimu, kompiuteriniu intelektu besidomintys mokslininkai susižavėjo. Gilesnis biologinis smegenų veikimo supratimas leido mokslininkams sukurti kompiuterines sistemas, sukurtas pagal protą, ir, svarbiausia, sukurti kompiuterį, kuris galėtų integruoti ankstesnę patirtį į savo sistemą. Kognityvinis skaičiavimas atgimė, kai XXI amžiaus pradžioje mokslininkai kūrė kompiuterius, kurie veikė didesniu greičiu nei žmogaus smegenys.
Kognityvinis skaičiavimas sujungia neuroninio tinklo idėją, įvykių ir patirties seriją, kurią kompiuteris organizuoja, kad priimtų sprendimus. Neuroninis tinklas prisideda prie kompiuterio žinių apie situaciją rinkimo ir leidžia priimti pagrįstą pasirinkimą bei potencialiai apeiti kliūtį ar problemą. Tyrėjai teigia, kad smegenys yra tam tikros rūšies mašina, todėl jas galima pakartoti. Neuroninių tinklų plėtra buvo didelis žingsnis šia kryptimi.
Daugėjant žinių apie smegenis ir mokslininkams vis daugiau eksperimentuojant su kognityviniais kompiuteriais, atsiranda protingi kompiuteriai. Pavyzdžiui, išmanieji kompiuteriai, galintys atpažinti balso komandas ir pagal jas veikti, naudojami daugelyje įmonių telefonų sistemų. Kognityviniai skaičiavimai taip pat naudojami daugelyje orlaivių ir laivų navigacijos sistemų, ir nors šios sistemos dažnai negali susidoroti su krize, jos gali valdyti plaukiojančią priemonę įprastomis sąlygomis.
XXI amžiaus sandūroje daugelis tyrinėtojų manė, kad pažinimo kompiuterija yra artimiausios ateities viltis. Atkartodami žmogaus smegenis kompiuterine forma, mokslininkai tikisi pagerinti žmonių sąlygas ir giliau suprasti smegenis veikiančias biologines reakcijas. Kompiuteriai, galintys mąstyti, ėmė atsirasti 21-ųjų pabaigoje, o vėliau tikėjosi sąmonės.