Pedagoginis mokymas reiškia strategijas, kurias pedagogai taiko klasėje, kad perduotų dalyko žinias, remiantis mokytojo įgūdžiais teikti informaciją. Šie mokytojai sukuria aplinką, kurioje visi mokiniai gali pasižymėti akademiniais pasiekimais ir asmeniniu pasiekimo jausmu. Pedagoginis mokymas grindžiamas pagrindiniais įsipareigojimo visiems mokiniams, dalyko žiniomis, studentų pažangos vertinimo ir nuolatinio mokytojų ugdymo principais.
Šia mokymo technika siekiama suteikti galimybę visiems mokiniams mokytis, atsižvelgiant į jų dabartinį įgūdžių lygį. Mokytojai koreguoja pamokų planus, atsižvelgdami į atskirų mokinių mokymosi stilius, įvertinę jų namų aplinką, pomėgius, gebėjimų lygį ir kultūrą. Pedagoginės mokymo teorijos ugdo pagarbą studentams iš skirtingų etninių sluoksnių ir religijų. Mokytojai gali tapti kūrybiški kurdami pamokas, kad mokiniai neatsiliktų.
Pedagogai paprastai laikosi tikslo – visapusiškai išmanyti dėstomą dalyką. Tai gali apimti nuolatinį mokymąsi ir darbą su kitais mokytojais, siekiant neatsilikti nuo naujausių mokymosi ir mokymo tyrimų. Šie mokytojai gali ištirti kelis skirtingus būdus, kaip dalytis žiniomis su studentais, įskaitant įvairios mokymo medžiagos naudojimą, kad sukeltų mokinių susidomėjimą.
Klasės valdymas naudojant pedagoginius mokymo metodus apima mokinių pažangos vertinimą ir stebėjimą. Mokytojai vertina atskirų mokinių ir visos klasės akademinio augimo lygį. Jie gali pritaikyti mokymo metodus tam tikriems studentams ir yra pasirengę keisti strategijas, kurios pasirodo nesėkmingos. Pedagoginiam mokymui gali būti naudojami išoriniai bendruomenės ištekliai ir praktinė veikla kaip mokymo programos dalis.
Mokytojai, naudojantys šią mokymo formą, paprastai tvarko klasę, kad sukurtų saugią, palaikančią ir įkvepiančią aplinką mokinių augimui. Kurdami motyvuojančią mokymosi aplinką, pagrįstą sąžiningumu ir pagarba, jie atsižvelgia į kultūrinius skirtumus, kurie gali turėti įtakos mokinių elgesiui. Pedagoginėmis mokymo strategijomis siekiama pagerinti mokinių elgesį, didinant savigarbą, kai mokiniai patiria sėkmę.
Darbas su tėvais ar globėjais yra dar vienas pedagoginio mokymo aspektas, kuris laikomas dar vienu mokinio tobulėjimo šaltiniu. Mokytojai paprastai susitinka su tėvais, kad sužinotų apie mokinio namų aplinką ir kultūrinę kilmę. Jie gali informuoti tėvus apie būdus, kuriais jie gali padėti savo vaikui įgyti žinių ir pagerinti savigarbą.
Šiuos principus taikantys pedagogai paprastai nori keistis, kai viena strategija atrodo nesėkminga. Jie vertina ne tik mokinių pažangą, bet ir save ir gali prašyti bendraamžių patarimo dėl alternatyvių mokymo metodų. Šie mokytojai gali dalyvauti seminaruose ar seminaruose, kad atrastų naujų mokymo metodų, kurie, kaip įrodyta, didina mokinių pažangą.