Pediatras yra gydytojas, kurio specializacija yra vaikų priežiūra. Pediatrija yra labai plati medicinos specialybė, apimanti viską nuo bendrosios praktikos iki vaikų onkologijos. Kaip ir kitoms medicinos specialybėms, pediatrijai reikalingas medicinos mokyklos išsilavinimas, po kurio eina kelerių metų pediatrijos arba „pedų“, kaip tai meiliai vadinama, rezidentūra. Pediatras, norintis subspecializuotis tam tikroje srityje, pavyzdžiui, onkologijoje ar ortopedijoje, turi baigti papildomą savo specialybės rezidentūrą.
Pediatras gali prižiūrėti vaiką nuo gimimo iki maždaug 18 metų, o kai kuriais atvejais gydytojas gali sutikti su vaiku lankytis iki dvidešimties. Rūpinimasis vaikais labai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes vaikai turi unikalių sveikatos sutrikimų ir problemų, su kuriomis suaugusieji nesusiduria, o dėl skirtingo kūno dydžio kyla tam tikrų specifinių gydymo problemų.
Iki XX amžiaus pabaigos daugelis sunkių ligų sukėlė mirtį vaikystėje, o kai kurie pediatrai tapo ligų, kurių kiti gydytojai beveik niekada nematė, ekspertais. Dėl pažangių gydymo būdų šios ligos tapo dažnesnės suaugusiųjų tarpe, todėl kai kurie gydytojai kreipiasi į pediatrus, norėdami sužinoti apie tokias ligas kaip hemofilija ir cistinė fibrozė. Bendrosios praktikos pediatras paprastai siunčia šiomis ligomis sergančius pacientus pas gydytoją arba ligoninę, kuri specializuojasi tomis ligomis; taip pat labai daug finansuojama vaikų ligų tyrimams, o pediatrija XX amžiaus pabaigoje padarė nepaprastą pažangą kaip medicinos sritis. Kaip tik vienas pavyzdys, dėl neonatologijos srities neišnešiotų kūdikių išgyvenamumas yra geresnis nei bet kada anksčiau.
Bendrojoje praktikoje pediatrai siūlo skiepyti, atlikti bendrus sveikatos patikrinimus ir gydyti įvairias smulkias ligas ir sužalojimus. Kai pacientui pasireiškia rimtesnė problema, bendrosios praktikos pediatras nukreipia jį pas specialistą. Pediatrų galima rasti dirbančių oftalmologijos, reumatologijos, chirurgijos, anesteziologijos, psichologijos, neurologijos ir kitų medicinos specialybių srityse. Daugelis mokymo ligoninių turi labai puikias pediatrines programas, o labai sergantys vaikai dažnai siunčiami į tokias ligonines, kad gautų geriausią įmanomą priežiūrą.
Vaikų ligų srityje dirbantys žmonės kartais sako, kad darbas yra labai naudingas, o kartu ir savotiškai varginantis. Pediatras turi dirbti ne tik su sergančiu pacientu, bet ir su tėvais bei kitais šeimos nariais, kurie gali būti itin susirūpinę. Kaip ir visi gydytojai, jis arba ji taip pat turi tam tikrų etinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, įpareigojimą pranešti apie įtariamą prievartą prieš vaikus – problemą, su kuria dažniau susiduria pediatrai, nes jie dirba tik su vaikais.