Kas yra pegiliuotas interferonas?

Pegiliuotas interferonas yra interferono molekulė, prie kurios yra prijungtas polietilenglikolis (PEG). PEG pridėjimas prie interferono molekulės leidžia interferonui lėtai išsiskirti į organizmą ir taip pailginti jo veikimą. Vien tik interferoną reikia vartoti tris kartus per savaitę, o pegiliuotą interferoną – tik kartą per savaitę.
Interferonas yra baltymas, kurį gamina organizmas. Kai yra infekcija, organizmas padidina interferono gamybą, kad kovotų su įsibrovusiu virusu ar bakterijomis. Sergant kai kuriomis ligomis, pvz., hepatitu, interferono suleidimas padidina organizmo gebėjimą kovoti su infekcija. Interferonas viruso tiesiogiai nepuola. Atvirkščiai, jis padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su svetimu organizmu, neleidžia virusui daugintis, pašalina užkrėstas ląsteles ir apsaugo nuo sveikų ląstelių užsikrėtimo.

Molekulės PEG dalis veikia kaip barjeras aplink interferoną, todėl organizmas išvalo interferoną lėčiau, nei pašalintų nepegiliuotą interferoną. Interferonas nereaguoja su PEG, o PEG nekeičia interferono veiksmingumo. Pegiliuotas interferonas vartojamas ūminei ir lėtinei hepatito C infekcijai gydyti. Paprastai jis derinamas su ribavirinu.

Pagrindinis šio junginio pranašumas yra jo buvimo kraujyje trukmė, palyginti su nepegiliuotu interferonu. Dozavimas kartą per savaitę užtikrina ilgalaikį atsaką. Įrodyta, kad junginys yra veiksmingesnis prieš hepatito C virusą, palyginti su nepegiliuotu interferonu.

Pegiliuotas interferonas yra susijęs su daugybe šalutinių poveikių. Dažniausiai pastebėtas šalutinis poveikis yra į gripą panašūs simptomai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis ir raumenų skausmai. Kiti dažni šalutiniai poveikiai yra pykinimas ir vėmimas, galvos skausmas, dirglumas, nuovargis, apetito praradimas ir svyruojantis cukraus kiekis kraujyje, galintis sukelti diabetą. Odos bėrimai ir sausa bei niežtinti oda taip pat yra dažnas šalutinis poveikis.

Buvo pranešta apie sunkų šalutinį poveikį, susijusį su tokio tipo terapija. Šalutinis poveikis yra depresija, protinis sumišimas, infekcija ir kraujospūdžio, širdies, kepenų, plaučių, imuninės sistemos, skydliaukės ir akių problemos. Retai buvo pranešta apie savižudybes tarp žmonių, gydomų pegiliuotu interferonu.

Šis junginys taip pat buvo susijęs su neutrofilų, tam tikros rūšies baltųjų kraujo kūnelių ir trombocitų, kurie padeda kraujui krešėti, sumažėjimu. Dėl šio rimto šalutinio poveikio gali tekti sumažinti dozę. Dauguma šalutinių poveikių išnyksta pasibaigus šiai terapijai.

Nors pegiliuotas interferonas ir ribavirinas yra veiksmingas hepatito C gydymas, pegiliuotas interferonas neturi vienodo poveikio kiekvienam žmogui. Gydymo veiksmingumas priklauso nuo konkrečios hepatito C viruso padermės. Pavyzdžiui, šis gydymas yra veiksmingesnis prieš 2 ir 3 padermes, palyginti su 1a arba 1b padermėmis. Be to, gydymas afroamerikiečiams yra mažiau veiksmingas nei kitų etninių grupių žmonėms.