Biomas yra floros ir faunos bendrija, prisitaikiusi prie tam tikrų sąlygų; biomai taip pat žinomi kaip ekosistemos. Šlapžemių biomas yra biomas, kuriam būdingos drėgnos sąlygos, todėl susidaro įvairi rūšių kolekcija, kuriai patinka ši pusiau vandens aplinka. Šlapžemių biomo pavyzdžių galima rasti beveik visose pasaulio vietose, išskyrus regionus, kurie išlieka užšalę ištisus metus. Manoma, kad pelkės yra labai svarbios ekologiniu požiūriu, nes jos suteikia prieglobstį, maistą ir apsaugą įvairioms rūšims, taip pat veikia kaip buferinės zonos, apsaugančios kaimyninius biomus nuo potvynių ir nepalankių oro sąlygų.
Ypatinga šlapžemės savybė yra didelis druskos, šviežio arba mišraus vandens kiekis. Paprastai didžiąją metų dalį pelkių biome yra stovinčio vandens plotai; kai kurios šlapžemės yra šlapios ištisus metus, o kitos veikia drėgno/sauso ciklo metu, kai žemė periodiškai išdžiūsta. Stoviame vandenyje auga vandens augalai ir gyvūnai, taip pat pereinamieji medžiai, krūmai ir gyvūnai, kurie mėgaujasi maistu ir prieglobsčiu, kurį siūlo šlapžemių biomas.
Įprasti vandens augalai, tokie kaip nendrės ir lelijos, taip pat vandens paukščiai, tokie kaip antys, žąsys, gulbės ir garniai. Šlapžemių biome taip pat dažnai yra tokių būtybių kaip bebrai, audinės ir žiurkės, o kartais didesni gyvūnai, tokie kaip elniai ir briedžiai, ryžtasi šlapžemėse ieškoti maisto ir prieglobsčio. Medžių, tokių kaip kiparisas ir mangrovės, taip pat galima rasti pelkių biome, kartu su krūmais, tokiais kaip spanguolės. Atrodo, kad pelkių tyrimai rodo, kad jos yra viena iš pačių įvairiausių vietų Žemėje.
Pelkės, pelkės ir pelkės laikomos pelkėmis. Pelkės gali svyruoti nuo labai miškingų mangrovių pelkių, randamų palei daugelio tautų krantą, iki gėlo vandens pelkių vidaus regionuose. Pelkėms būdingos labai rūgštinės sąlygos, atsirandančios dėl lėto augalų ir gyvūnų irimo bei prasto drenažo. Pelkės veikia kaip didelės buferinės zonos, sulaiko potvynius ir lietų, kad sausesnės ekosistemos neužmirktų per audras ir smarkų orą.
Kadangi pelkės riboja visiškai drėgnos aplinkos ir visiškai sausumos ekosistemų takoskyrą, jose sujungiamos abiejų ekosistemų savybės. Jie taip pat yra labai trapūs ir kenčia nuo taršos, prastos žemėtvarkos ir išnaudojamo gamtos išteklių naudojimo. Kelios gamtosaugos organizacijos yra skirtos šlapžemių biomo išsaugojimui visame pasaulyje, o kai kurios grupės taip pat stengiasi atkurti ir išplėsti esamas pelkes.