Pelno biuras yra bet koks vadovo paskyrimas, su kuriuo susijusi nauda. Šis terminas yra keliose nacionalinėse konstitucijose, kurių kiekvienoje apibrėžimas šiek tiek skiriasi. Vyriausybės paprastai neleidžia tiems, kurie eina pelno pareigas, būti įstatymų leidžiamosios valdžios nariais, o tai sustiprina vyriausybės valdžių padalijimą. Priešingu atveju įstatymų leidėjas gali būti nederamai paveiktas vykdomosios institucijos.
Kai kurie pirmieji įstatymai dėl pelno biuro buvo parašyti Anglijoje XVIII amžiaus pradžioje. 1701 m. atsiskaitymo akte ir 1707 m. Sąjungos akte teigiama, kad niekas, turintis pelno biurą ar karališkąją pensiją, negali būti Bendruomenių rūmų narys. Lordų rūmams tokio įstatymo nėra. Nors Anglija buvo viena iš pirmųjų šalių, uždraudusių tai, tačiau jos griežtai nesilaiko įstatymų. Keletas pareigų, kurios vis dar neleidžia ką nors dirbti Bendruomenių rūmuose, yra išvardytos Bendruomenių rūmų diskvalifikavimo įstatyme.
Jungtinių Valstijų Konstitucijoje teigiama, kad niekas, einantis pelno siekiančias pareigas, negali būti Kongreso nariu, kol neatsistatydina iš pareigų. Panašiai Kongreso narys negali priimti pelno siekiančios pareigos, nebent jis ar ji atsistatydina iš Kongreso. Šis įstatymas sustiprina kontrolę ir atsvarą, kuria remiasi vyriausybė, kai nei vykdomoji, nei įstatymų leidžiamoji, nei teisminė valdžia neturi daugiau galių nei kitos dvi.
Indijos konstitucija taip pat draudžia tokias pareigas užimantiems asmenims būti bet kurio Indijos parlamento rūmų nariais, tačiau joje neapibrėžiama pelno siekiančios pareigos. XX a. šeštajame dešimtmetyje įstatymų leidėjas priėmė Diskvalifikavimo prevencijos įstatymą – Parlamento įstatymą, nurodantį konkrečias pareigas, kurios neatitinka reikalavimų. Taip pat atsižvelgiama į finansinę naudą, pareigų autoritetą ir įtaką bei vadovus. Jei pareigybė gauna tik kompensaciją už išlaidas, ji paprastai nelaikoma pelno biuru.
Nuo 60 m. priėmus sprendimus dėl to, kas gali būti laikoma pelno tarnyba, suabejota maždaug 2000 Indijos parlamento narių, įskaitant buvusią Indijos nacionalinio kongreso prezidentę Sonia Gandhi. Buvo sudarytas jungtinis komitetas, kuris svarstys, ar įvairios pareigos neturi diskvalifikuoti asmenį iš įstatymų leidžiamosios valdžios. Šis komitetas konsultuoja Parlamentą dėl šių įstaigų, nors kai kuriuos sprendimus priima teismai.