Peltophorum yra žydintis medis, kilęs iš šiaurinės Australijos, Šri Lankos, Malaizijos ir Indonezijos pakrantės regionų. Jį taip pat galima rasti Havajuose ir pietinėje Floridoje, nors jis nėra laikomas vietiniu šiuose regionuose. Peltoforas yra greitai augantis medis, dažnai sodinamas šešėliui. Jo žiedai paprastai būna geltoni. Paprastai geriausiai klesti šiltame klimate, jam paprastai reikia drėgno ir gerai nusausinto dirvožemio bei dalinio pavėsio.
Šie medžiai auga greitai ir gali pasiekti iki 50 pėdų (15.24 m) aukštį. Peltoforo šakos paprastai sudaro platų skėčio formos vainiką, kurio skersmuo gali siekti 25 pėdas (7.6 m). Šio medžio šakelės dažniausiai būna padengtos pūkais. Dvipusiai lapai paprastai yra maždaug 2 colių (5.08 cm) ilgio. Kiaušialąsčių lapelių poros, kurių kiekvienas yra maždaug 0.75 colio (1.9 cm) ilgio, gali atsirasti šalia kiekvieno visiškai išaugusio lapo.
Peltophorum paprastai gamina geltonas gėles. Šių gėlių galima rasti ant stačių, maždaug 18 colių (45.7 cm) ilgio stiebų. Gėlės gali būti 1.5 colio (3.8 cm) skersmens. Žiedlapiai dažnai būna susiraukšlėję ir gali būti šiek tiek permatomi, o juose dažniausiai yra rusvai raudona centrinė žymė. Šio augalo kuokeliai paprastai būna ryškiai oranžiniai.
Peltoforo sėklų ankštys paprastai yra ilgos ir plokščios išvaizdos. Sėklų ankštys gali būti rudos arba purpuriškai rudos spalvos ir gali būti 3–4 colių (7.6–10.2 cm) ilgio. Sėklų ankštys nukrenta nuo medžio, kai pasirodo kito sezono žydėjimas.
Šie medžiai labai netoleruoja šalčio ir idealiai turėtų būti auginami atogrąžų ar subtropikų regionuose, kur nėra šalnų. Paprastai jie geriausiai klesti daliniame pavėsyje. Jie gali toleruoti visą saulę, bet paprastai jiems reikia daugiau vandens.
Peltoforo medžiai paprastai mėgsta gerai nusausintą, bet drėgną dirvą. Šie greitai augantys medžiai dažnai auginami kaip šešėlio šaltinis soduose ir miesto gatvėse. Kvepiančios gėlės vilioja bites, paukščius ir drugelius. Gyvūnus gali vilioti švelnūs jauni lapai ir sėklų ankštys.
Peltophorumo dauginimas gali būti sudėtingesnis nei kitų augalų dauginimas. Gamtoje šis medis savaime dauginasi per paukščių ar kitų gyvūnų virškinamąjį traktą prasiskleidusiomis sėklomis. Sodininkams patariama pakartoti šį natūralų procesą, prieš panardinant į verdantį vandenį arba rūgšties tirpalą, kad sėklos suminkštėtų, kietą išorinį sėklos kevalą padailintumėte švitriniu popieriumi.