Kas yra Per Curiam?

Lotyniškas posakis „per curiam“ reiškia „teismas“ ir vartojamas nurodant, kad teisinė išvada pateikiama teismo, o ne konkretaus teisėjo vardu. Normos dėl nuomonių ir sprendimų priėmimo per curiam skiriasi priklausomai nuo šalies ir teismo. Pavyzdžiui, aukštieji teismai dažniau skelbia pasirašytas nuomones ir sprendimus, o žemesnės instancijos teismai gali dažniau siūlyti sprendimus pagal kuriją.

Teismas gali pasiūlyti žodinį arba rašytinį sprendimą per curiam, nes mano, kad klausimas nėra ginčytinas, o tokie sprendimai naudojami siekiant greitai išspręsti teisme nagrinėjamas bylas. Kai klausimas yra sudėtingas ar prieštaringesnis, teisėjas paprastai pasirašo nuomonę, ypač todėl, kad nuomonė gali patekti į teismų praktiką, o teisėjai džiaugiasi, kad jų pavardės yra išspausdintos. Teisėjai taip pat gali norėti paaiškinti savo dalyvavimą priimant sprendimą.

Per curiam sprendimai yra ne daugiau ar mažiau galiojantys nei teisėjų pasirašyti sprendimai. Jie gali nurodyti vieningą teismo sprendimą, tačiau nebūtinai taip yra. Kaip ir kitus teisinius sprendimus, juos galima apskųsti, jei kas nors mano, kad sprendimas priimtas klaidingai arba kad teisme iškilo problemų, kurios galėjo kliudyti teisingumui, pvz., neišsami informacija ar įrodymų klastojimas.

Tais atvejais, kai nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį dalyvauja keli teisėjai, per curiam sprendimą rašo vienas ar keli teisėjai, bet niekas teisme nepasirašo ir jis išduodamas teismo vardu. Priešingai, teismas gali turėti vieningą sprendimą ir nuomonę, kurią pasirašo visi teisėjai. Teismai taip pat gali skirtis dėl savo sprendimo, tokiu atveju gali būti pareikšta priešingos pusės teisėjo surašyta atskiroji nuomonė; keli teisėjai taip pat gali rašyti nuomones. Visais šiais atvejais teisėjai pasirašo savo vardus prie savo nuomonės ir prideda savo vardus prie savo sprendimų.

Teisės mokslininkai kartais diskutuoja dėl kurijos sprendimų; kai kurie mano, kad teisėjams nėra jokios priežasties neprisirašyti savo pavardžių prie teisinių sprendimų ir kad sprendimai neturėtų būti priimami teismo vardu. Kiti mano, kad teisėjams nėra ypatingo poreikio pasirašyti neprieštaringus sprendimus ir ginti teismų teisę priimti per curiam sprendimus.