Per se doktrina yra teisinė sąvoka, teigianti, kad tam tikra veikla taip prieštarauja priimtinai praktikai, kad teismai gali ją pripažinti neteisėta, netirdami pažeidėjos ketinimų. Aplaidumo ir antimonopoliniai įstatymai yra dažniausiai pasitaikančios situacijos, kai galioja per se doktrina. Kainų nustatymas yra pagrindinis antimonopolinių taisyklių pažeidimo pavyzdys, naudojant per se doktriną. Nerūpestingumas per se numato neatsargumo prielaidą, jei atsakovas pažeidė valstybės įstatymus, kuriais siekiama užtikrinti saugumą. Trumpai tariant, per se doktrina remiasi įsitikinimu, kad tam tikra praktika yra neteisinga dėl savo prigimties, ir asmuo ar subjektas, taikantis tokius metodus, turėtų instinktyviai žinoti, kad tokia praktika yra neteisinga, todėl yra kaltas ir atsakingas už padarytą žalą.
Dažniausiai per se doktrinos sąvoka taikoma verslo aplinkai, kurioje galioja antimonopoliniai įstatymai. 1890 m. Shermano antimonopolinis įstatymas, paprastai vadinamas Šermano aktu, labai apriboja monopolijas Jungtinėse Valstijose. Shermano įstatymas ir kiti antimonopoliniai įstatymai kartu vadinami konkurencijos įstatymu. Pagal šiuos įstatymus įmonės negali nesąžiningai riboti prekybos tam tikroje pramonės šakoje nustatydamos kainas arba tyčia naikindamos konkurenciją nesąžiningomis ar nepagrįstomis priemonėmis. Sherman įstatymo ir kitų antimonopolinių įstatymų tikslas – užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje siekiant apsaugoti vartotojus ir ekonomiką apskritai.
Šiurkštūs antimonopoliniai pažeidimai, jų neteisėtumui nustatyti nereikia teismo tyrimo. Taip pat verslo ar pramonės ketinimai per se antimonopolinių pažeidimų atžvilgiu nėra svarbūs. Jei įmonė, įmonių grupė ar visa pramonės šaka vykdo tokią praktiką, kuri laikoma šiurkščiu antimonopolinių įstatymų pažeidimu, ši praktika automatiškai laikoma neteisėta pagal per se doktriną. Antimonopolinių pažeidimų, susijusių su per se doktrina, pavyzdžiai yra tyčinis manipuliavimas rinkos kainomis siekiant pelno, žinomas kaip kainų fiksavimas, ypač didelių kliūčių patekti į rinką tam tikriems investuotojams sukūrimas ir tyčinis pramonės monopolizavimas vartotojų nenaudai.
Konkurencijos teisė ir per se doktrinos samprata randama ne tik Jungtinėse Valstijose. Daugelis šalių turi savo įstatymus ir kitus teisės aktus prieš nesąžiningą prekybą. Europos šalys, kaip Europos Sąjungos narės, turi Romos sutartį, o Australija – Prekybos praktikos įstatymą. Šiose šalyse ir profesinėse sąjungose per se doktrina pasireiškia kaip teisinis tikrumas ir rezultatų nuspėjamumas. Pagal šias sąvokas taikomas tas pats per se supratimas, nes tam tikra veikla turi lengvai nuspėjamą antimonopolinių įstatymų pažeidimo rezultatą.